Vartotojų teisės bus ginamos privalomais sprendimais, o ne rekomendacijomis
Šiandien Seime priimtos Teisingumo ministerijos parengtos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisos, kurios leis nuo Naujųjų metų paprasčiau spręsti ginčus tarp vartotojų ir pardavėjų bei paslaugų teikėjų. Vartotojų ginčus nagrinėjančių institucijų sprendimai nuo kitų metų bus ne rekomendaciniai, o privalomi.
Įstatymo pataisose numatomas vartojimo ginčų komisijų, kurios nagrinės ginčus ne teismo tvarka, sudarymas. Komisijos nagrinės tuos ginčus, kai ginčo suma ne mažesnė nei 200 eurų. Įstatymo pataisos numato galimybę sudaryti atskiras specializuotas komisijas nagrinėti vartojimo ginčus atskirose vartojimo prekių ir paslaugų srityse. Vartojimo ginčų komisija bus sudaryta iš 3 narių: Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovo, vartotojų asociacijos atstovo ir verslininkus vienijančios asociacijos paskirto atstovo. Vartojimo ginčų komisijas techniškai aptarnaus Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).
„Seimo priimtos pataisos leis vartotojams greičiau ir paprasčiau išspręsti ginčus su pardavėjais ar paslaugų teikėjais ne teismo tvarka. Be to, užtikrinus patrauklesnį alternatyvų ginčų sprendimo būdą, piliečiams reikės rečiau kreiptis į teismą, turėtų sumažėti teismų darbo krūvis“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Iki šiol Vartotojų teisių apsaugos įstatymas nenustatė ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo, priimto išnagrinėjus ginčą, privalomumo. Vienintelė sankcija pardavėjui ar paslaugos tiekėjui, nevykdančiam rekomendacijos, kai ginčas išnagrinėjamas vartotojo naudai – viešas paskelbimas VVTAT interneto tinklalapyje.
„Teisingumo ministerijos parengtose pataisose numatoma, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“, – vieną svarbiausių naujovių įvardija J. Bernatonis.
Svarbus pakeitimas, kad be šių įstatyme numatytų institucijų vartojimo ginčus galėtų spręsti ir kiti subjektai, atitinkantys ekspertinių žinių, nepriklausomumo ir nešališkumo, skaidrumo ir kitus įstatyme numatytus kriterijus. Tai gali būti nuolatinės arbitražo institucijos ar vartotojų asociacijų ir verslininkus vienijančių asociacijų įsteigti viešieji juridiniai asmenys, įrašyti į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą.
„Toks socialinių partnerių įtraukimas užtikrins ginčų neteisminio sprendimo lankstumą ir didesnes ginčo šalių realaus sutaikinimo galimybes“, – teigia teisingumo ministras.
Pažymėtina, kad vartojimo ginčus, kaip ir iki šiol, ne teismo tvarka nagrinės ne tik VVTAT, bet ir kitos valstybės institucijos joms priskirtose srityse: Ryšių reguliavimo tarnyba (elektroninių ryšių ir pašto paslaugų srityje), Lietuvos bankas (dėl finansinių paslaugų), Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (energetikos srityje), taip pat Lietuvos advokatūros advokatų taryba ar jos sudarytas organas (dėl teisinių paslaugų).
Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą sudarys, tvarkys ir savo internetiniame tinklalapyje viešai skelbs Teisingumo ministerija. Tokio sąrašo sudarymas leis vartotojui operatyviai pasitikrinti, ar ginčą nagrinėjantis subjektas atitinka nustatytus reikalavimus.
