Vasaros literatūriniai susitikimai tęsiasi – Anglija ir Italija
Rugpjūčio 14 d. 18 val. Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos kiemelyje įvyks šeštasis projekto „Su knyga per literatūrinę Europą”, kurį rengia asociacija „Slinktys” renginys. Šį kartą vakaras skirtas anglų rašytojo Gilberto Keitho Chestertono ir lenkų kilmės italų prozininko Igorio Argamantės kūrybai. Visas projektas skirtas Vilniaus įkūrimo 695-osioms metinėms.
Gilbertas Keithas Chestertonas ( gimęs 1874 m.) – vienas žymiausių anglų rašytojų. Jo kūrybą sudaro romanai, poezija, esė. Svarbiu autoritetu jį laikė E. Hemingvėjus, Ch. L. Borchesas, G. G. Markesas, Agata Kristi ir kiti. Jaunystėje buvęs agnostiku ar net ateistu, vėliau virto karštu kataiku, savo kūryboje teigiančiu krikščioniškas vertybes. Mąstymu ir raštais konservatyvus, kartais reakcionieriškas, jis vadintas „paradoksų kunigaikščiu”, nes moralės dogmas neretai slepia lengvu, energingu ir lengvabūdišku stiliumi. Pasak jo biografų, rašytojas buvo linksmas neaukštas storulis, skardžiabalsis kvatoklis.
Jo romanas „Žmogus, kuris buvo Ketvirtadienis”, iš kurio ir bus renginyje skaitomos ištraukos, laikomas vienu geriausių autoriaus kūrinių, sukurtas 1908 metais. Tai – košmaras, kurį pats rašytojas prašąs skaityti atididžiai, pradedant paantrašte. Jame daug fantazijos, tačiau itin tiksliame kūrinyje pasakojama apie Aukščiausiąją anarchistų tarybą, siekiančią nuversti pasaulio tvarką. Tačiau ar viskas taip, kaip iš pradžių atrodo?
Rašytojas G. K. Chestertonas 1927 metais lankėsi Vilniuje, čia skaitė savo kūrybą. 1936 m. išleistoje „Autobiografijoje” vaizdingai aprašo Aušros vartus. Per Vilniuje surengtą literatūrinį vakarą juokais buvo pasiūlytą Chestertoną išrinkti Vilniaus burmistru. Po dailininko S. Matusiako nupieštu portretu, jis pasirašė: „Vilnius, puikus ir garbės sklidinas miestas, iškentęs tiek smūgių ir nelaimių, iškęs ir čia pavaizduoto asmens apsilankymą”.
Rašytojas Igoris Argamantė (tikroji pavardė Argamakow) 1928 m. gimė Vilniuje, kilmingo carinės Rusijos karininko ir bajorės lenkės šeimoje. Nuo 1945 metų gyvena Italijoje. Rašytojas dirbo Nacionaliniame užsienio prekybos institute, žurnale „Cronache”, buvo Pietų Afrikos Respublikos garbės konsulu Trieste. Šiuo metu gyvena Pizoje.
„Jei kas manęs paklaustų, koks mano asmeninis ryšys su Lietuvą, atsakyčiau, kad švelnus prisirišimas. Tiek dėl asmeninių prisiminimų, tiek dėl reikšmingo Lietuvos vaidmens mano šeimos gyvenimo įvykiuose” – prisipažįsta rašytojas.
Lietuvių kalba išleistas vienintelis rašytojo romanas „Jerichas 1941 metais. Vilniaus geto istorijos” (2014 metais išleido leidykla „Aukso žuvys”, iš italų kalbos vertė Toma Gudelytė). Tai – antrasis I. Argamantės kūrinys. 2010 m. knyga išleista Italijoje buvo nominuota prestižinei Italo Calvino premijai. Bene pirmą kartą italų grožinėje literatūroje minimas Vilnius ir jo istorija. Pats romanas apie holokaustą, Vilniaus getą. Jis paremtas bografiniais faktais. Autorius nevengia būti ironiškas, atskleisdamas abusurdą, kurį teko išgyventi romano veikėjams.
Šiame vakare dalyvaus aktorė Lina Budzeikaitė, dainininkė Aušra Liutkutė, pianistė Asta Kvasytė, literatas Juozas Žitkauskas.
Kitas projekto „Su knyga per literatūrinę Europą: pėdsakai Vilniuje” renginys – rugpjūčio 21 d., skirtas ispanui poetui ir kunigui Petrui Roizijui ir portugalui Nuno Guimarães.
Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė, partneriai – Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešoji biblioteka.
