Vasilijaus Trusovo jausmų, minčių „Užutekiai“
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Zarasuose įvyko poeto, mokytojo, muziejininko Vasilijaus Trusovo naujausios poezijos knygos „Užutėkiai“ sutiktuvės. Tai jau ketvirtoji autoriaus poezijos knyga. Pirmoji – „Užpustytos laiko stotys“ (2003), antroji – „Siauri likimo vartai“ (2010), trečioji skaitytojus pasiekė 2012 m. – „Žaibai krinta į žolę“.
Naujojoje poezijos knygoje „Užutėkiai“ – gyvenimo džiaugsmai ir rūpesčiai. Tai brandi, stilistiškai graži knyga. Joje laikas, tema, forma siejasi su autoriaus kūrybine ir gyvenimiška patirtimi. Knygos pavadinimas daug ką pasako apie kūrėjo dvasinę būseną, kūrybos motyvus. Dr. Irena Baliulė eilėraščių knygos įžanginiame žodyje rašo: „Lyrinis subjektas labai artimas autoriui savo optimistiniu tikėjimu, kad ir po juodžiausios nakties ateis rytas su viltinga žalia spalva“. Knygos sutiktuvėse dalyvavęs V. Trusovo kurso draugas, lituanistas Klemas Indrėkus kalbėjo, kad praėjus dešimtmečiui nuo trečiosios poezijos knygos išleidimo, žaibai krito jau ne į žolę, o į širdį. „Viską turbūt lėmė laikas… Autorius aiškiai suvokia didžiausią pasaulio tiesą, kad žmogus ilgisi amžinybės, nors pats yra neamžinas. Ta amžinumo siekiamybė ir laikinumo realybės tema išsakoma dažname eilėraštyje“.
„Užutėkių“ autorius pasidalijo mintimis, kad nemaža dalis eilių atsirado ligoninėje, kai „trenkė perkūnas per galvą“ (juokėsi). Jie nugulė knygos skyriuje pavadinimu „Post scriptum“. „Likimas lėmė, kad atgijau iš naujo. Esu laimingas, nes gyvenu, matau pavasarį, mane supa mylintys žmonės. Gyventi verta!“, – kalbėjo Vasilijus Trusovas.
Į naujos knygos sutiktuves atvyko gausus būrys draugų ir artimųjų, nes knygos šventė tai išskirtinė. Autoriui skriejo gražiausi palinkėjimai. Sveikinusieji ir skaitė eiles, dedikuotas autoriui, ir skyrė dainas, ir dalijosi prisiminimais. Šventės dalyviai – draugai, buvę ir esami bendradarbiai, bendrakursiai, giminaičiai – linkėjo ilgo žydėjimo, gražaus kūrybinio kelio, įkvėpimo naujiems sumanymams ir stiprios sveikatos.
Sveikinimo žodį tarė knygos recenzentė dr. Irena Baliulė: „Nors Zarasuose yra daug kūrėjų, tačiau Vasilijaus eilėraščiai išsiskiria savo profesionalumu. Jeigu nepažinotume artimai autoriaus, iš jo eilių galima būtų pajusti jo asmenybę“.
Šiltus dėkingumo žodžius už palaikymą ir pagalbą rengiant leidinį spaudai autorius tarė doc. dr. Linai Murinienei. Viešnia kalbėjo, kad jai buvo didelė garbė skaityti V. Trusovo kūrybos juodraštį. Akcentavo, kad eilės parašytos gražia aukštaičių tarme, kas yra autoriui Dievo duota dovana.
Knygos „Užutėkiai“ iliustratorė Gintarė Laurikėnienė eilėraščius prakalbino vaizdu. „Kai gavau iš Vasilijaus pasiūlymą iliustruoti eiles, labai susinervinau – kaip aš tokia maža paišytoja galiu prisidėti prie didelio talento. Tačiau bendromis jėgomis ir sutarimu rezultatas, manau, pavyko puikiai“, – džiaugėsi G. Laurikėnienė.
Renginio metu V. Trusovas nuoširdžiai dėkojo Zarasų rajono savivaldybės merui Nikolajui Gusevui, parėmusiam knygos leidybą. Meras pasidžiaugė, kad „Zarasai turi iškilią asmenybę ir nė vienas renginys nevyksta be Vasilijaus. Tai yra mūsų kultūros dalelė“. Palinkėjo didelės širdies, kūrybinių sumanymų ir nepamiršti stabtelti, nes Dievo rykštė kartais būna žiauri.
Nepaprastai gerą atmosferą kūrė Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis „Seluona“, kuris kartu su V. Trusovu atliko paties autoriaus pasirinktas lietuvių liaudies dainas. Į šventinę programą gražiai įsiliejo V. Trusovo ir K. Indrėkaus duetas – eiles skaitė aukštaičių bei žemaičių tarmėmis ir sulaukė gausių auditorijos aplodismentų.
Kiekvienam susitikimo dalyviui autorius dovanojo po poezijos knygą, linkėdamas, kad „šiandieną išsineštumėte dalelę manęs…“.
Džiaugiamės, kad Zarasų r. sav. viešoji biblioteka jau turi šį leidinį ir kviečiame Vasilijaus Trusovo kūrybos gerbėjus skaityti naująją knygą.
