VDA Telšių galerija – geriausių Lietuvos galerijų septintuke!
Spalio 13-15 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ Vilniuje surengta 14-oji meno mugė „ArtVilnius‘23“, kurioje komisija įvertino VDA Telšių dailės galerijos pasirinkimą rodyti skulptūros darbus (skulptoriaus, VDA Telšių fakulteto dėstytojo Donato Repeikos kūrybinis darbas „Objektai“), atspindinčius skulptūros meno stiprybę regione ir įtraukė į geriausių mugės galerijų septynetą.
„ArtVilnius’23“ mugėje šiemet dalyvavo 70 meno galerijų ir institucijų bei 300 menininkų iš 18 pasaulio šalių. Šių metų meno mugės tema ir akcentas – performatyvumas. Lankytojai pakviesti į performatyvumo sampratą pažvelgti atvirai ir kūrybingai, drąsiai apie jį kalbėti ir diskutuoti su šiuo reiškiniu siejamas, plačiausias jo interpretacijas. Vertinimo komisija, kuriai vadovavo menotyrininkė, šiuolaikinio meno parodų kuratorė prof. dr. Raminta Jurėnaitė, išrinko 7 geriausias „ArtVilnius’23“ mugės galerijas, geriausią parodos menininką, geriausią jaunąjį menininką bei geriausią mugės instaliaciją. Tai – tradicinė „ArtVilnius“ programos dalis. Komisijos nariai, įvertinę VDA Telšių galerijos programą ir puikiai parengtą bei apgalvotą ekspoziciją, įtraukė į geriausių mugės galerijų septintuką.
Pristatydamas VDA Telšių galeriją, skulptorius D. Repeika savo meniniame tyrime/parodoje naudojo uždengimo – nuo XX a. antros pusės sparčiai populiarėjančios meninės išraiškos – strategiją. Autorius, gilindamasis į meno lauke vykusius ir tebevykstančius procesus, pastebi, kad vis plačiau į įvairias gyvenimo sferas įsišaknijanti mechaninė reprodukcija, su kubistų koliažais pasikeitusi reprezentacinė sistema, su ready-made į meno lauką įžengę pramoniniu būdu sukurti daiktai sudarė palankią terpę formuotis apropriacijos reiškiniui, kurio bruožai, metaforiškumas ir keliami kūrinio originalumo klausimai, būdingi ir uždengimui.
Siekdamas ištirti šios meninės raiškos poveikį apgaubiamų objektų formai ir turiniui, jis tyrinėjo skirtingų menininkų kūrybą ir pastebėjo, kad, nepaisant to, jog šie kūrėjai turėjo skirtingus motyvus apgaubti objektus, jų kūriniuose buvo ir bendrų savybių – formų apibendrinimas, priešpastatymas, metaforiškumas, kurios objektams suteikdavo estetinius ir/ar socialinius, politinius prasminius laukus.
Ieškodamas savitos prieigos prie uždengimo, kūrybiniame darbe „Objektai“ D. Repeika pabandė savitai interpretuoti šiuos bruožus. Pagrindu naujiems objektams sukurti jis panaudojo jau egzistuojančias uždengimo formas – keturis muzikos instrumentų dėklus, pagal kuriuos autorius iš akmens sukuria šių dėklų turinį. Metaforiškumo aspektą D. Repeika interpretuoja per netiesioginius, simbolinius dėklo ir turinio ryšius (spalvas ir faktūras). Galutiniame rezultate – ekspozicijoje kaip lygiaverčiai kūriniai pateikiami dėklai ir skulptūros kelia klausimą: kas yra tikrasis meno kūrinys?
