21 birželio, 2016
Vytauto Didžiojo universiteto informacija

VDU docentė: 54 proc. gyventojų mano, kad seniūnijoms reikėtų suteikti daugiau galių

„Neseniai nuskambėjęs metinis Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešimas palietė daugybę aktualių šaliai problemų, pradedant nuo gynybos ir saugumo politikos ir baigiant tokiais skauduliais, kaip socialinės atskirties didėjimas, vaikų globos namų pertvarka, psichologinės pagalbos teikimas kriziniais atvejais. Tačiau savivaldos klausimai šiame pranešime nebuvo akcentuojami, išskyrus Vietos savivaldos įstatymo pataisas dėl savivaldybių prievolės steigti antikorupcines komisijas“, – pabrėžia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologė doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė.

VDU Socialinių mokslų fakulteto docentės J. Bučaitės-Vilkės teigimu, 2015 m. kovo mėn. tiesioginių mero rinkimų rezultatai jau gali duoti tam tikrų platesnių vertinimų, pasiekimų ar net nusivylimų vietos savivaldoje, ypač kalbant apie mero vaidmenį ir jo funkcijas savivaldybėse. Kad tai nustatytų, bendra VDU sociologų ir viešojo administravimo tyrėjų komanda atliko Lietuvos gyventojų dalyvavimo savivaldoje reprezentatyvią apklausą „Lietuvos merai: politinės lyderystės dėmenys vietos savivaldoje“.

Lygių galimybių įvairioms bendruomeninėms grupėms užtikrinimas – mažiausiai svarbus

2016 m. vasario-kovo mėn. vykdytoje apklausoje dalyvavusių gyventojų buvo klausiama, kaip jie vertina dabartinę savivaldos situaciją Lietuvoje, kokios, jų manymu, yra svarbiausios savivaldybių vykdomos funkcijos, kokiais būdais dalyvauja savivaldoje, ar aktyviai ir su kokių savivaldos institucijų pagalba sprendžia viešuosius reikalus. „Tyrime mūsų pagrindinis tikslas buvo sujungti kelių disciplinų kompetencijas, šiuo atveju, sociologijos, viešojo administravimo ir politikos mokslų, siekiant atskleisti kuo platesnį požiūrį į pasikeitusį mero vaidmenį savivaldoje, įvertinant pačių gyventojų nuostatas, požiūrius bei vertinimus“, – teigia projekto mokslinė vadovė bei VDU „Taikomosios sociologijos“ magistro programos vadovė Jurga Bučaitė-Vilkė.

VDU sociologė pasakoja, kad atliekant tyrimą buvo siekta nustatyti  ir tai, kaip gyventojai bendrai vertina mero funkcijas, kokios savybės turėtų apibūdinti mero instituciją, su kokiomis svarbiausiomis vietos lygmenyje dirbančiomis interesų grupėmis reikėtų bendradarbiauti.

Kaip rodo apklausos rezultatai, į klausimą, ar Lietuvos gyventojai yra aktyvūs sprendžiant savivaldos klausimus, 42 proc. atsakė neigiamai. Tik 17 proc. gyventojų mano, kad visuomenės aktyvumas sprendžiant savivaldos reikalus yra pakankamas. Tačiau bendrai vertinant dabartinę Lietuvos savivaldą, gyventojai buvo kur kas pozityvesni (36 proc. pažymėjo dabartinę savivaldą vertinantys neutraliai, 33 proc. – teigiamai).

„Rezultatai rodo, kad didžioji dalis gyventojų prioritetines savivaldybės atsakomybės sritis išskiria tokias, kurios susijusios su socialinės gerovės užtikrinimu (socialinėmis paslaugomis, švietimu, sveikatos apsaugos, būsto klausimais, gyventojų užimtumo didinimu), tačiau viešosios infrastruktūros ir viešojo transporto sistemos vystymas, lygių galimybių įvairioms bendruomeninėms grupėms užtikrinimas laikomi mažiau svarbiomis savivaldos funkcijomis“, – tyrimo rezultatus pristato mokslininkė.

Pasiguosti pas seniūną, problemas spręsti pas merą

Kitas įdomus klausimas yra susijęs su tuo, kaip Lietuvos gyventojai vertina įvairių savivaldos institucijų galią spręsti problemas. Gyventojų buvo klausiama, jeigu iškiltų problema, susijusi su viešaisiais klausimais (pvz. dėl būsto, viešojo transporto, nuotekų ir vandens ūkio, gatvių tvarkymo, apšvietimo ir pan.), į ką jie kreiptųsi pirmiausiai. Kaip rodo apklausos rezultatai, pirmiausiai į seniūną kreiptųsi 28 proc. gyventojų, į savivaldybės specialistus – 15 proc., į savivaldybės merą – 13 proc.

Tačiau atsakydami į klausimą, kurios grupės, darančios įtaką savivaldos gyvenimui, turėtų daugiausiai galios priimant sprendimus savivaldybėje, dauguma gyventojų nurodė merą, Tarybą, vietos politines partijas. O seniūnai, seniūnaičiai ar bendruomenės tarybos sprendimų galios prasme vertinamos kur kas mažiau. „Tai iš dalies rodo tam tikrą savivaldos disfunkciją, kuomet arčiausiai gyventojų esančios institucijos (pavyzdžiui, seniūnai ar seniūnaičiai), geriausiai išmanančios seniūnijos gyventojų problemas, iš esmės turi itin mažai galių tas problemas spręsti. Tad ir gyventojų nuomonė formuojasi tokia, kad neva seniūnui galima pasiguosti, bet reikalus gali spręsti aukštesniame lygyje“, – vyraujančią nuomonę apibendrina J. Bučaitė-Vilkė.

VDU Sociologijos katedros docentė, kalbėdama apie mero instituciją, pabrėžia, kad tiesioginių mero rinkimų reforma atliekant tyrimą buvo įvertinta labai palankiai (net 82 proc. gyventojų reformą įvertino kaip reikalingą pokytį). Siekiant atsakyti, kokiomis svarbiausiomis savybėmis turėtų pasižymėti meras, dauguma gyventojų pritaria, kad meras turi būti kilęs iš tos pačios savivaldybės (47 proc. ), turėtų turėti administracinio darbo ir darbo savivaldybės Taryboje patirties (atitinkamai 79 proc. ir 68 proc.), o priklausymas politinei partijai nėra vertinamas kaip itin svarbus aspektas (trečdalis gyventojų, t. y. 28 proc., pažymėjo kaip svarbų).

J. Bučaitė-Vilkė akcentuoja ir tai, kad 54 proc. gyventojų mano, kad dalies savivaldos galių suteikimas seniūnijoms taip pat būtų reikalinga reforma. VDU sociologės teigimu, šis mokslinis tyrimas tarsi simbolizuoja sinergiją tarp dabartinių šalies savivaldos aktualijų ir mokslinių tyrinėjimų lauko. „Nors viešasis diskursas perpildytas nuogąstavimais dėl mokslinių tyrimų šalyje ateities ir jų reikalingumo, vis dėlto norisi tikėti, kad bet kuris mokslininkų bandymas dekonstruoti socialinę realybę papildo mūsų kasdienį žinojimą, kuris palaipsniui akumuliuojasi į intelektinę vertę. Šio tyrimų projekto atveju, ketiname dekonstruoti mero instituciją, kad visuomenė prieš kitus savivaldos rinkimus turėtų svarų pagrindimą renkantis kitos kadencijos savivaldybių Tarybų narius ir merus“, – apibendrina projekto mokslinė vadovė.


KAM / K. Kavolėlio nuotr.
12 balandžio, 2025

Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė susitiko su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais aptarti karinių poligonų ir karinių mokymo teritorijų plėtros Lietuvoje. […]

10 balandžio, 2025

Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – parlamentas paskyrė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Europos Parlamento (EP) nariui Vyteniui Povilui Andriukaičiui […]

9 balandžio, 2025

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė kartoja, jog šalyje yra poreikis steigti dar vieną karinį poligoną. Vis dėlto, politikės teigimu, dėl […]

Nida Grunskienė. ELTA / Josvydas Elinskas
9 balandžio, 2025

Vadinamosiose „čekiukų“ baudžiamosiose bylose, susijusiose su nepagrįstu savivaldybių lėšų panaudojimu tarybos narių veiklai, įtarimų dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo […]

5 balandžio, 2025

Biržuose darbo vizitu viešėjęs Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas susitiko su rajono savivaldybės vadovais ir lankėsi vienose didžiausių regiono įmonių. Ketvirtadienio […]

5 balandžio, 2025

Vilniuje, prie miesto savivaldybės, šeštadienį surengtas jau trečiasis protestas dėl viešojo transporto bilietų branginimo. Šeštadienį į protestą prie Vilniaus miesto […]

1 balandžio, 2025

„Čekiukų“ byloje nuteistas Jonavos savivaldybės tarybos narys Žilvinas Galimovas sako, kad atnešti svetimus mokėjimo kvitus ir už tai gauti pinigines […]

31 kovo, 2025

Šalies vadovai ir ministrai reiškia užuojautą dėl trijų dingusių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių žūties. Prezidentas Gitanas Nausėda tikina – […]

30 kovo, 2025

Suskaičiavus Panevėžio miesto mero rinkimų antrojo turo balsus, paaiškėjo, kad juos laimėjo politinio komiteto „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ kandidatė Loreta Masiliūnienė. Pirminiais […]

29 kovo, 2025

Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažino, kad Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje dirbanti ir į Seimą su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų […]

26 kovo, 2025

Vyriausybei pritarus, keturi ministrai pasirašė susitarimą su bendrove „ORLEN Lietuva“. Susitarimas numato Lietuvos įsipareigojimų investiciniam projektui vykdymą, kurių praėjusi Vyriausybė […]

26 kovo, 2025

Europarlamentarai ir Lenkijos pirmininkaujama ES Taryba pasiekė susitarimus dėl visose ES valstybėse galiosiančių naujų vairuotojų pažymėjimų taisyklių. Pagal naujas taisykles, […]

25 kovo, 2025

Antradienio vakarą keli šimtai Lietuvos trispalvėmis ir Baltarusijos istorinėmis vėliavomis nešinų baltarusių diasporos atstovų bei jų rėmėjų sostinės Lukiškių aikštėje […]

23 kovo, 2025

Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutarties, kuria buvo nutraukta byla dėl savivaldybės lėšų pasisavinimo kaltintam Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui, prokuratūra […]

22 kovo, 2025

Šeštadienį Prezidentūros Baltojoje salėje buvo minimas Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos 100 metų jubiliejus.   Prieš šimtmetį įkurtos […]

19 kovo, 2025

Baltoji knyga „Europos gynyba – pasirengimas 2030“, numatanti konkrečius Bendrijos veiksmus saugumo srityje – patvirtinta. Taip pranešė eurokomisaras Andrius Kubilius, […]

18 kovo, 2025

Antradienį Baltijos šalys kartu su Lenkija oficialiai pranešė apie planuojamą pasitraukimą iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.  „Lietuva kartu su […]

17 kovo, 2025

Buvęs Druskininkų savivaldybės tarybos narys Liudas Vaisieta savivaldybei turės grąžinti 13,1 tūkst. eurų. Tokį sprendimą „čekiukų“ civilinėje byloje pirmadienį paskelbė […]

16 kovo, 2025

Sekmadienio vakarą baigėsi balsavimas pirmalaikiuose Panevėžio miesto bei Joniškio rajono merų rinkimuose. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Panevėžyje iš viso […]

16 kovo, 2025

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) nariai ragina Lietuvos banko (LB) valdybą, Vyriausybę bei Finansų ministeriją iki 2026 m. užtikrinti, kad dalis […]

Regionų naujienos