Verslinė žvejyba vidaus vandenyse ir Kuršių mariose bus uždrausta
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė įregistravo Žuvininkystės įstatymo pataisas, kuriomis numatoma uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir visuose šalies vidaus vandenyse. Įstatymą pasirašė 40 Seimo narių iš visų parlamentinių frakcijų.
Įregistruotame projekte numatoma, kad verslinė žvejyba ežeruose bus nebegalima nuo kitų metų, o per trejus metus verslinės žvejybos įmonės turės pasitraukti ir iš Kuršių marių bei pagrindinių žuvų migracijos kelių. Už pasitraukimą iš verslo arba persiorientavimą numatomos kompensacijos, kurių tvarką iki šių metų lapkričio 1 d. turės parengti Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.
Verslinė žvejyba ir jos įtaka šalies žuvų ištekliams aptarinėjama jau daugybę metų, nuo 2015 metų verslinė žvejyba stipriai apribota šalies ežeruose, tačiau šis draudimas įtvirtintas ministro įsakymu, kuris gali būti bet kada atšauktas. Po verslinės žvejybos uždraudimo Kauno mariose, žuvų ištekliai per kelerius metus pagausėjo kelis kartus.
Įstatymo aiškinamajame rašte rašoma, kad viešai prieinamais duomenimis įmonėse, kurios užsiima versline žvejyba, dirba apie 200 fizinių asmenų, o 40 proc. žvejybos įmonių, žvejojančių Baltijos jūros priekrantėje, pajamos iš žvejybos tesiekia vos apie 900 Eur per metus, daugelio vidaus vandenyse žvejojančių įmonių pajamos iš žvejybos verslo taip pat siekia vos kelis tūkstančius eurų. per metus. Todėl akivaizdu, kad ši veikla nėra pagrindinis šių asmenų pragyvenimo šaltinis.
2018 metais Baltijos jūroje ir Kuršių mariose žvejojusios įmonės į valstybės biudžetą per PVM, GPM mokesčius ir VSD įmokas iš viso sumokėjo 270 381 Eur. Atėmus dvi daugiausia Baltijos jūroje žvejojančias įmones sumokėtų mokesčių lieka 159 633 Eur. Žvejai mėgėjai vien tik už žvejybos leidimus į valstybės biudžetą kasmet sumoka 10 kartų didesnę sumą 1,6–1,8 mln. Eur.
Visuomenėje dažnai keliamas klausimas, ar bus galima nusipirkti rūkytos žuvies. Tai atsakymas paprastas ir užtikrintas – taip, nes ir šiuo metu beveik visa žuvis yra importuojama. Įstatyme numatoma, kad verslinė žvejyba bus toliau galima polderiuose – Nemuno žemupyje pavasarinių potvynių užtvindytose pievose – kuriuose žuvys uždūsta. Tai pat bus toliau leidžiama stintų žvejyba Kuršių mariose su pūgžlių ir invazinių žuvų priegauda. Šios žuvies pagavimai šiuo metu sudaro apie pusę verslinės žvejybos įmonių, žvejojančių Kuršių mariose, sugavimų.
Siekiant išsaugoti tradicijas ir pajūrio bei pakrančių bendruomenių ilgaamžes veiklas, numatoma išlaikyti tradicinę žvejybą, kuri yra registruota kaip kultūros paveldas. Įstatyme numatytos išlygos, kurios leidžia tradicinę žvejybą kaip bumbinimas ar stintelių žvejyba sukant bobą, žvejybą švenčių metu.
Įstatymo projektu taip pat siūloma padidinti balus, suteikiant prioritetą vietiniams žvejams, žvejams teikiantiems turizmo paslaugas, užsiimantiems žuvų perdirbimu ir apsunkinti galimybę aukcione įgyti žvejybos kvotas sistemingai pažeidinėjantiems teisės aktų reikalavimus ūkio subjektams bei siūloma spręsti įsisenėjusias problemas kaip žurnalų pildymas ir kt. Su Žuvininkystės įstatymu teikiamas Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimas, kuriame numatoma didinti žvejų mėgėjų sumokamus mokesčius už bilietus ir licencijas
Dar vienas svarbus siūlymas – žuvų migracijos kelių užtikrinimas. Atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas, siekiant apsaugoti ir pagausinti praeivių žuvų išteklius, įstatymo projekte numatyta uždrausti verslinę žvejybą priekrantės žvejybos baruose, esančiuose prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto molų ir Šventosios upės žiočių bei visoje priekrantėje – 300 m nuo jūros kranto linijos.
„Įstatymo projektas dar tik įregistruotas, jis yra gyvas ir atviras visuomenės diskusijoms bei siūlymams. Manau, per svarstymo laikotarpį tiek komitetuose, tiek Seimo posėdžiuose išgirsime ne vieną pasiūlymą ir papildymą, kuris tik sustiprins projektą ir leis priimti šį ilgai lauktą pokytį”, – teigia A. Gedvilienė.
