Verslo finansuojama pakuočių atliekų tvarkymo sistema įgauna pagreitį
Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) paskelbė gamintojų ir importuotojų organizacijų užimamas pakuočių atliekų tvarkymo rinkos dalis, pagal kurias vertinami pakuočių atliekų tvarkymo kaštai savivaldybėse. Kaštus privalo padengti kiekviena organizacija. Didesnę rinkos dalį užimančioms organizacijoms tenka prisiimti ir proporcingai didesnius kaštus.
Remiantis AAA duomenimis, absoliuti dauguma į Lietuvos vidaus rinką išleidžiamų pakuočių, net 97,8 proc., yra tvarkomos per licencijuotas organizacijas. Lyginant su praėjusiais metais, šis skaičius išaugo dar beveik 0,5 proc. VšĮ ,,Žaliasis taškas” generalinis direktorius Kęstutis Pocius džiaugiasi, kad Lietuvos įmonės aiškų prioritetą skiria kolektyviniam pakuočių atliekų tvarkymui ir ši nuostata nekinta pastarąjį dešimtmetį.
Paskelbus rinkos dalis išsisklaidė ir nuo praėjusių metų rudens smalsumą žadinusi intriga, nes paaiškėjo, kad jau trečius metus iš eilės praktiškai visą gyventojų rūšiuojamų atliekų finansavimo naštą dalinsis 2 organizacijos: VšĮ ,,Žaliasis taškas” (ŽT) ir VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija” (PTO).
Kada bus įgyvendintos ES nustatytos užduotys?
Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad turi būti perdirbama arba kitaip panaudojama ne mažiau kaip 60 proc. vidaus rinkoje suvartojamų gaminių pakuočių atliekų. Lietuva šią ribą deklaravo peržengusi dar 2010 m. Bet AAA paskelbti 2013 m. duomenys privertė susirūpinti. Po 2012 m. reformos, skaidrėjant sistemai, prie ko aktyviai prisidėjo ir licencijuotos organizacijos, paaiškėjo, kad reali situacija toli gražu ne tokia optimistinė. 2013 m. buvo sutvarkyta tik 47,7 proc. pakuočių atliekų. Problematiškiausiu įvardintas pakuočių surinkimas iš komunalinio srauto, nes jis labiausiai priklauso nuo gyventojų aktyvumo ir infrastruktūros išvystymo.
Anot VšĮ ,,Pakuočių tvarkymo organizacija” direktorės Benos Razbadauskienės, jos vadovaujama įstaiga praėjusiais metais sutvarkė 49,9 proc. pakuočių atliekų. “Nuosekliai įgyvendinant infrastruktūros plėtros planus bei visuomenės švietimo programas, jau 2017 m. galima tikėtis pasiekti, kad 60 proc. į vidaus rinką su gaminiais patenkančių pakuočių atliekų būtų realiai perdirbta arba kitaip panaudota. Pakuočių tvarkymo sistema yra sudėtingas darinys: veiksmus tarpusavyje turi derinti savivaldybės arba jas atstovaujantys regioniniai atliekų tvarkymo centrai, atliekų tvarkytojai bei gamintojus ir importuotojus atstovaujančios organizacijos. Bendradarbiavimo procesas vyksta nuolat, nei viena pusė nebėga nuo atsakomybės ir rezultatai rodo, kad žingsnis po žingsnio judama teisinga linkme. Visos šalys sutaria, kad dabar svarbiausia yra išlaikyti teisinės aplinkos stabilumą, kad būtų užtikrintas pradėtų darbų tęstinumas” – teigia B. Razbadauskienė.
Pakuočių tvarkymas komunaliniame sektoriuje atsilieka
Preliminariais duomenimis, naudojant rūšiuojamojo surinkimo priemones (rūšiavimo konteinerius ir maišus) iš komunalinio srauto pernai surinkta 11 proc. pakuočių atliekų daugiau lyginant su 2013 m. Tačiau nepaisant šio augimo, sutvarkytas atliekų kiekis vienam gyventojui išlieka labai mažas, nesiekia net 9 kg. Organizacijų skaičiavimu, 2014 m. Lietuvoje susidarė apie 112-114 kg pakuočių atliekų vienam gyventojui. Šis skaičius apima ir namų ūkiuose (apie 70 kg), ir verslo sektoriuje susidariusias pakuočių atliekas. Tačiau verslo sektoriuje sutvarkoma virš 80 proc. pakuočių atliekų, o namų ūkiuose – tik apie 13 proc.
To priežastis – individualių rūšiavimo priemonių trūkumas. Didžioji dalis nuosavų namų gyventojų neturi galimybės tinkamai atsikratyti perdirbamomis atliekomis. Lietuvoje yra apie 410 tūkst. individualių valdų, kuriose gyvena apie 1,2 mln. gyventojų.
,,Pakuočių atliekų surinkimo iš individualių valdų praktika Lietuvoje rodo, kad nuosavų namų gyventojai rūšiuoja rūpestingiau ir aktyviau, todėl jų įtraukimas į pakuočių tvarkymo sistemą organizacijų laikomas prioritetiniu einamojo laikotarpio uždaviniu” – sako K. Pocius.
Infrastruktūros plėtros proveržis
2013 m. pabaigoje rūšiavimo konteineriais buvo aprūpinta 65 tūkst. individualių valdų, daugiausia Šiaulių ir Alytaus apskrityse bei Kauno rajone. Šių konteinerių įsigijimas finansuotas 2012 metų Gaminių ir pakuotės programos (GPP) lėšomis. Į Programą nukeliauja licencijuotų organizacijų veikloje nedalyvaujančių gamintojų ir importuotojų mokamas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.
2013 metų GPP lėšomis įsigytais konteineriais pernai pradėjo naudotis dar 64 tūkst. individualių valdų gyventojų. Visų jų pastatymo kaštus prisiėmė licencijuotos organizacijos, kurios solidariai finansavo ir 26 tūkst. individualių valdų aprūpinimą rūšiavimo maišais.
Organizacijos įsitikinusios, kad 2015 metai yra esminio proveržio metai, nes rūšiavimo konteineriai pasieks 132 tūkst. individualių valdų 24 savivaldybėse. Bendra investicijų vertė – 5,2 mln. eurų. 50 proc. konteinerių įsigijimą finansuoja licencijuotos organizacijos, kurios papildomai padengs ir visų šių konteinerių pastatymo kaštus, sieksiančius apie 0,5 mln. eurų.
Daugiau nei 20 tūkst. individualių valdų aprūpinimas rūšiavimo konteineriais 4 savivaldybėse 2015 m. finansuotas iš ES fondų.
K. Pociaus skaičiavimais, visos individualios valdos rūšiavimo konteineriais bus aprūpintos iki 2016 m. pabaigos, tam reikės konteineriais aprūpinti dar 120 tūkst. valdų. Tikimasi, kad įtraukus visas individualias valdas į rūšiavimo sistemą, papildomai kasmet būtų sutvarkoma virš 23 tūkst. tonų pakuočių atliekų.
