„Via Baltica“ trasoje ties Panevėžiu – šiuolaikiški 2+1 eismo organizavimo sprendimai
Artimiausiu metu pradedama valstybinės reikšmės magistralinio kelio A17 Panevėžio aplinkkelio, sutampančio su magistralės „Via Baltica“ trasa, rekonstrukcija – reikšmingas žingsnis tobulinant tarptautinės svarbos kelių, kertančių Lietuvos teritorija, tinklą.
22 kilometrų ilgio aplinkkelis bus išplatintas nuo dviejų iki trijų eismo juostų, įrengiant 2+1 tipo kelią, kai automobilių eismas papildoma trečiąja eismo juosta, einančia kelio viduriu, kas kelis kilometrus keičia eismo kryptį. Taip sudaromos sąlygos kas keli kilometrai saugiai aplenkti lėčiau važiuojančius automobilius, kas itin aktualu „Via Baltica trasoje, pasižyminčioje didėjančiais tranzitinio sunkiojo transporto srautais ir aukštais avaringumo rodikliais. Eismo saugumui užtikrinti 2+1 kelyje bus panaudoti priešingų krypčių eismą atskiriantys metaliniai atitvarai, kitos eismo saugumo priemonės.
„Sprendimas rekonstruoti aplinkkelį į 2+1 tipo kelią buvo priimtas remiantis gerąja Skandinavijos šalių praktika, kur tokio tipo keliai yra tapę norma, – informavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie LR susisiekimo ministerijos vadovas Egidijus Skrodenis. Tokio būdu numatyta rekonstruoti visą aplinkkelio trasą.
Rangos darbų sutartis dėl Panevėžio aplinkkelio I etapo rekonstrukcijos darbų, apimančių aplinkkelio dalį nuo 0,00 iki 10,53 kilometro, su viešųjų pirkimų konkursą laimėjusiu rangovu AB „Panevėžio keliai“ pasirašyta 2017 m. kovo 27 d. Pradedamas rekonstruoti ruožas driekiasi nuo dobilo formos dviejų lygių sankryžos ties Šilagalio kaimu, kur susikerta magistralinis kelias A2 Vilnius–Panevėžys ir magistralinis kelias A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai („Via Baltica“), iki dobilo formos Nausodės sankryžos, kur A17 Panevėžio aplinkkelis kerta magistralinį kelią A9 Panevėžys–Šiauliai.
Esamo kelio asfaltbetonio dangos plotis svyruoja nuo 9 iki 11 metrų, su 1,75 metro pločio kelkraščiais. Rekonstrukcijos metu bus iš esmės atnaujinama visa kelio konstrukcija, įrengiant storesnį šalčiui atsparų sluoksnį (35 cm), 20 cm storio skaldos sluoksnį ir trijų sluoksnių asfaltbetonio dangą, kurią sudarys 14 cm storio pagrindo sluoksnis, 8 cm storio apatinis afaltbetonio sluoksnis bei 4 cm storio dėvėjimosi sluoksnis. Po rekonstrukcijos kelio dangos plotis sieks 16,75 metro, atsiras papildoma eismo juosta. Kelkraščiai – po 1,5 metro. Rekonstruotame kelio ruože didžiausias leistinas greitis bus padidintas nuo 90 iki 100 km/val., iš abiejų kelio pusių bus įrengtos apsauginės tvoros nuo laukinių gyvūnų.
Rekonstruojamą aplinkkelio ruožą 6,1 kilometre kerta valstybinės reikšmės krašto kelias Nr. 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys, kuriuo vykstančio eismo intensyvumas siekia 3351 automobilių per parą (2013 m. duomenimis). Vidutinis paros eismo intensyvumas Panevėžio aplinkkelyje siekia 6727 automobilius per parą. Norint užtikrinti eismo saugumą, ši sankryža bus rekonstruojama į žiedinę.
2-kame Panevėžio aplinkkelio kilometre, ties posūkiu į „Devold“ gamybos kompleksą, planuojama įrengti turbožiedinę sankryžą. Aplinkkelio sankirtoje su K. Naruševičiaus gatve bus palikti tik dešinieji posūkiai, o sankryža su Pamolainių gatve bus uždaryta. Planuojama rekonstruoti 4 esamas nuovažas ir panaikinti 9 nuovažas, siekiant užkirsti kelią ypatingai lėto ūkinio transporto išvažiavimui tiesiogiai į aplinkkelį. Nuovažos bus apjungtos privažiavimo keliu ir nukreiptos į artimiausias sankryžas. Suplanuoto statyti jungiamojo kelio ilgis – 783 metrai.
Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A17 Panevėžio aplinkkelio rekonstrukcijos I etape AB „Panevėžio keliai“ įsipareigojo suprojektuoti ir pastatyti tunelinį pravažiavimą aplinkkelio 9,05 kilometre ir pėsčiųjų-dviračių takus, sutvarkyti 4,5 kilometre esančią sunkiojo transporto svėrimo aikštelę.
Rekonstruojamame ruože bus atnaujintos dvi gelžbetoninės daudos ir 13 gelžbetoninių vandens pralaidų. Sankryžoms apšviesti bus paklota 4,258 km elektros tinklų, pokonstrukcinio kelio drenažo įrengimui prireiks net 24,865 km vamzdžių. Paviršinių (lietaus) nuotekų sistemos ilgis sieks 1,4 kilometro.
Darbus numatoma atlikti nenutraukiant eismo.
Panevėžio aplinkkelis yra transeuropinio kelių tinklo TEN-T dalis ir sutampa su tarptautine automobilių transporto magistrale „Via Baltica“. 22 kilometrų ilgio aplinkkelio trasa kerta Panevėžio ir Upytės seniūnijas. Magistralinis kelias čia dažnai tarnauja kaip techninis kelias žemės ūkio transportui. Eismo juostų skaičiaus didinimas šioje magistralinio kelio atkarpoje gyvybiškai svarbus, nes papildoma juosta ne tik padidintų kelio pralaidumą, bet ir pagerintų sudėtingą eismo saugumo situaciją.
Aplenkęs Panevėžio miestą iš Vakarų, aplinkkelis įsilieja į magistralinį kelią A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga. AB „Panevėžio keliai“ šių kelių sankirtoje baigia statyti pirmąją turbožiedinę sankryžą „Via Baltica“ magistralėje. Aplinkkelio atkarpą į šiaurę nuo Nausodės sankryžos kerta rajoniniai keliai Nr. 3005 Panevėžys–Skaistgiriai–Pušalotas ir Nr. 3046 Bernatoniai–Katkai.
