VIA BALTICA: vakar, šiandien ir rytoj

VIA BALTICA Lietuvoje yra viena intensyviausio eismo tarptautinių magistralių ir kartu viena pagrindinių Lietuvos transporto arterijų, kurioje sukoncentruota didžiausia dalis krovininio transporto priemonių, kurių srautai kasmet auga. Žemiau  pateikiama šio projekto atsiradimo ir vystymo istorija.

Dar vienas naujas žingsnis saugumo ir patogumo link

2015 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir AB „Kauno tiltai“ pasirašė rangos sutartį, pagal kurią Kauno rajone esantys intensyvaus eismo VIA BALTICA kelio ruožai (17,34 – 23,40 km (dešinėje pusėje) ir 21,84 – 23,40 km (kairėje pusėje)) bus rekonstruoti iki automagistralės kategorijos reikalavimų. Atlikus sutartyje numatytus darbus, gerokai pagerės eismo sąlygos vietiniam ir tarptautiniam transportui, bus užtikrintos saugesnės eismo sąlygos kelyje – sumažės eismo įvykių skaičius.

Derėtų pastebėti, kad numatytieji darbai yra svarbūs, neatidėliotini, nes pokyčių laukia ne tik mūsų, Lietuvos paprasti vairuotojai, bet ir profesionalai – vežėjai, vykstantys per mūsų šalį tranzitu. Be to, Lietuva yra įsipareigojusi atlikti virtinę didelių rekonstravimo darbų kelyje VIA BALTICA tarptautiniu mastu.

Pradžia: sutarta!

VIA BALTICA istorija pradėta rašyti dar 1994 m., kai Kretoje buvo susitarta dėl vieno iš devynių transporto koridorių, perspektyvaus tarptautinio automobilių 660 km VB kelio, kertančio tris Baltijos šalis ir jungiančio Šiaurės valstybes su Vakarų Europa, statybos. Tais pačiais metais buvo įkirta VIA BALTICA plėtojimo darbo grupė, kurią sudarė idėjos tiesti šią svarbią tarptautinę kelių transporto arteriją iniciatorės – Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Europos komisijos, Europos rekonstrukcijos ir plėtros,

Europos investicijų ir Šiaurės investicijų bankų atstovai. Ši grupė sudarė VIA BALTICA techninių reikalavimų, bendrų standartų kelio vystymo planą, parengė minimalių investicijų programą. Trasa per Lietuvą buvo parinkta siekiant kuo geriau panaudoti turėtus kelius, sumažinti tranzito transporto eismą per miestus ir gyvenvietes, sudaryti saugesnio eismo ir geresnes ekologines sąlygas.

VIA BALTICA statybos etapai Lietuvoje

1997–2000 m. buvo vykdomas pirmasis VIA BALTICA kelio plėtros etapas, finansuojamas tarptautinių institucijų ir PHARE programos. Rekonstruoti kelių A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga, A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožai, nutiestas Panevėžio aplinkkelio šiaurės–vakarų atkarpa. Įgyvendinus pirmąjį etapą buvo atidaryti nauji ruožai keliuose A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ir A8 Panevėžys–Artistava–Sitkūnai. Antrajame plėtros etape, kuris buvo vykdomas 2000–2003 m. ir finansuojamas ISPA lėšomis, buvo nutiestas 23,1 km ilgio A5 kelio ruožas, aplenkiantis Marijampolę ir Kalvariją bei 9,7 km ilgio antra važiavimo kryptis Kauno vakariniame aplinkkelyje, pastatytos keturios skirtingų lygių sankryžos.Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą atsirado galimybė gauti paramą iš Sanglaudos fondo, todėl VIA BALTICA kelias toliau intensyviai plėtojamas.

2004 m. buvo pateikta paraiška Europos Sąjungos Sanglaudos fondo paramai gauti. Europos Komisijai 2004 m. gruodžio mėn. patvirtinus paraišką, VIA BALTICA projektui buvo skirta 71,5 mln. Lt parama 2004–2006 m. laikotarpiui. Įgyvendinus projektą buvo rekonstruoti ruožai keliuose A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ir buvusiame kelyje Nr. 201 Marijampolės aplinkkelis, kuris nuo 2002 m. pabaigos įjungtas į VIA BALTICA kelią.

Kadangi VIA BALTICA kelio plėtra pagal ES standartus yra vienas pagrindinių Lietuvos kelių tinklo modernizavimo prioritetų, darbai kelyje buvo vykdomi ir toliau, panaudojant 2007–2013 m. ES struktūrinę paramą.

2009 m. įgyvendinus projektą „Transeuropinio tinklo kelias E67 (VIA BALTICA) plėtra. Dangos stiprinimo užbaigimas ir Marvelės sankryžos rekonstrukcija“, buvo sustiprinta 27,33 km kelio dangos, rekonstruota Marvelės sankryža, įrengta 0,323 km ilgio lėtėjimo greitėjimo juosta, įrengta 5,02 km tinklo tvoros, rekonstruota 2,99 km pėsčiųjų-dviračių takų.

VIA BALTICA kelyje yra ruožų, kuriuos būtina toliau rekonstruoti, kadangi ne visur kelio dangos konstrukcija užtikrina 11,5 t ašinio apkrovimo reikalavimus. Didėjant eismo įvykių skaičiui pavojingos sankryžos turi būti rekonstruojamos į skirtingų lygių. Daugelyje ruožų nepakankamai įrengta eismo saugos ir aplinkosauginių priemonių taip pat kai kuriuose ruožuose eismo intensyvumas sparčiai didėja, todėl būtina planuoti antros važiavimo krypties tiesimą.

Panaudojant 2007–2013 m. ES struktūrinę paramą, 2012 m. buvo įgyvendintas projektas „Transeuropinio tinklo kelio E67 (VIA BALTICA) plėtra. Dangos rekonstravimas“. Atlikus darbus pagal minėtą projektą, rekonstruota 13,1 km valstybinės reikšmės magistralinio kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožo nuo 47,80 km iki 60,90 km, įrengta 2,366 km pėsčiųjų ir dviračių takų, įdiegtos kitos eismo saugumo priemonės.

Mes buksuojam, kaimynai dirba greičiau ir plačiau

Nuo Lenkijos sienos pietuose iki Latvijos sienos šiaurėje besidriekianti VIA BALTIC šiandien yra viena svarbiausių mūsų tranzito arterijų. Kol kas Lietuvoje nėra kito transporto koridoriaus, kuriuo Šiaurės – Pietų kryptimis būtų vežami kroviniai tokia apimtimi, kokia jie yra vežami „Via Baltica“ automagistrale.

Tačiau šiandien VIA BALTICA kelio priežiūrai ir plėtrai skiriamas tokio dydžio finansavimas, kokio sunkiai užtenka net esamai kelio būklei palaikyti. Būtina užtikrinti šio kelio plėtrą, kadangi ne visur kelio dangos konstrukcija užtikrina 11,5 t ašinio apkrovimo reikalavimus. Didėjant eismo įvykių skaičiui pavojingos sankryžos turi būti rekonstruojamos į skirtingų lygių. Daugelyje ruožų nepakankamai įrengta eismo saugos ir aplinkosauginių priemonių taip pat kai kuriuose ruožuose eismo intensyvumas sparčiai didėja, todėl būtina atlikti antros važiavimo krypties tiesimą.

Iš Lenkijos iki Lietuvos pasienio VIA BALTICA nusidrieks keturiomis eismo juostomis. Pakankamas finansavimas, teisminių ginčų, stabdančių statybas, profesionalus valdymas, leidžia kaimynams lenkams dirbti greitai, o kelią tiesti saugų ir platų.

Kokius darbus yra įsipareigojus atlikti Lietuva?

Prasidėjus naujajam ES 2014-2020 m. planavimo laikotarpiui, toliau planuojam tęsti Via Baltica rekonstrukciją. Plėtojant ir modernizuojant VIA BALTICA kelią Lietuvos teritorijoje, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154), iki 2020 metų numatyta intensyviausių kelio ruožų (A5, A8, A17, A10) rekonstrukcija. Šiuo metu rekonstrukcijos darbai jau suplanuoti: – visame kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruože (nuo 9 iki 66,1 km); – kelio A17 (Panevėžio aplinkkelis) ruože nuo 0,00 iki 22,06 km; – kelio A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruože 8,32–87,86 km; – kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruože 17,34–56,83 km ir 56,83–97,06 km.

Ruože nuo Lietuvos–Latvijos sienos iki Panevėžio (A10 ir A17 keliai), numatoma rekonstruoti esamą kelio dangą – ją paplatinti įrengiant 3 (2+1) eismo juostas, atitvarais atskiriant priešingus transporto srautus, rekonstruojant vieno lygio sankryžas (į skirtingų lygių ir žiedines), pagal poreikį įrengiant jungiamuosius kelius ir apšvietimą. Darbų pirkimą planuojama pradėti dar 2015 m., šiuo metu rengiamas techninis darbo projektas.

Kelių direkcija 2015 m. vasario mėn. pabaigoje buvo pateikta paraiška Europos Komisijai, siekiant A17 kelio (Panevėžio aplinkkelio) rekonstrukcijai gauti ES paramą (pagal priemonę Connecting Europe Facilitiy 2014–2020) – 36.536.126,39 Eur. Šiuo metu derinamas finansavimo sutarties, kurią planuojama pasirašyti dar 2015 metais, tekstas. Be to yra rengiama dar viena paraiška A10 kelio 56 km rekonstrukcijai.

Ruože nuo Panevėžio iki Kauno (A8 kelias) numatoma sustiprinti kelio dangos konstrukciją, rekonstruoti sankryžas, įrengti autobusų sustojimo aikšteles, pėsčiųjų takus, apšvietimą ir apjungiamuosius kelius, rekonstruoti tunelinį viaduką ir įdiegti aplinkosaugos priemones. 2015 m. kovo 24 d. buvo pasirašyta rangos sutartis, pagal kurią darbus planuojama atlikti per 10 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo, t.y. iki 2015 m. pabaigos. Darbų kaina – 23,6 mln. eurų. Rekonstravus šį ruožą, dar reikėtų rekonstruoti A8 ruožą nuo 23,36 km iki 87,86 km. Tam reikėtų dar 202 mln. eurų. Ruože nuo Kauno iki Lietuvos–Lenkijos sienos (A5 kelias) numatoma rekonstruoti esamą kelią į AM kategoriją – rekonstruojant dvi esamas eismo juostas ir nutiesiant 2 naujas (2+2), taip pat rekonstruojant skirtingų lygių sankryžas ir įrengiant naujas, rekonstruojant tiltus ir viadukus ir įrengiant tunelinis pravažiavimus ir jungiamuosius kelius, diegiant aplinkosaugos ir kitas saugaus eismo priemones.

Šiuo metu yra perkami ruožo 35,4-45,15 km rekonstrukcijos darbai. Darbai kituose dvejuose ruožuose bus pradėti 2016 (A5 45,15-56,83 km) ir 2016 m.(A5 23,40-35,40 km).

Įvertinus dabartines eismo sąlygas, eismo intensyvumo augimo tendencijas, būtina vykdyti kelio rekonstravimą, nes priešingu atveju nuostoliai dėl eismo įvykių toliau didės, eismo sąlygos blogės. Atsižvelgiant į šio kelio svarbą tiek nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu, nerekonstravus šios ruožo, eismo sąlygos artimiausiu metu visiškai neatitiktų tokiems keliams keliamų reikalavimų.

Rengiami priešprojektiniai pasiūlymai kelio ruožui nuo 56,83 km iki Lietuvos –Lenkijos sienos. Bendra darbų kaina – 354,8-500 mln. eurų.