Viceministras domėjosi Klaipėdos rajono ūkininkų reikalais
Savivaldybėje ketvirtadienį lankėsi Žemės ūkio ministerijos viceministras Albinas Ežerskis, kuris susitiko su meru Vaclovu Dačkausku, Savivaldybės administracijos darbuotojais, Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja Daiva Bukavičiene, vietos ūkininkais. Viceministras domėjosi, su kokiomis problemomis susiduria rajono ūkininkai, kokių prašymų turi ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms, ką reikėtų tobulinti ateityje.
Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vincas Letukas apžvelgė žemės ūkio situaciją rajone. Pasak jo, mažėja melžiamų karvių skaičius, kuris šiuo metu nesiekia 5000. Kasmet deklaruojama apie 50 tūkst. ha žemės plotų, apleistos žemės nėra daug (daugiausiai − Klaipėdos miesto pusėje, kur žemės sklypai detaliaisiais planais patvirtinti kaip statybvietės). Kitos problemos nėra išskirtinės – kaip ir visoje šalyje: mažos pieno supirkimo kainos, kai kurios įmonės neatsiskaito su ūkininkais už superkamą mėsos produkciją, dėl lėšų stokos neprižiūrimi melioracijos įrenginiai.
„Klaipėdos rajone bendra melioracijos įrenginių vertė siekia apie 55 mln. € (190 mln. Lt). Didžioji jų dalis – nusidėvėjusi, bendras nusidėvėjimas siekia apie 60–80 proc. Susiduriame su labai rimta problema – griovių priežiūra. Mat ilgesnis negu 3–4 km griovys pagal aplinkosaugininkus yra priskiriamas natūralaus upelio kategorijai, tad kyla daug painiavos, kai toks griovys pradedamas tvarkyti ir iškertami šlaituose augantys medžiai. Nesinori, kad atsakingiems specialistams arba ūkininkams už teisėtą griovių priežiūrą (Pagal Melioracijos įstatymą griovys yra toks įrenginys, kuriame niekas negali augti) būtų skiriamos baudos. Lietuvoje yra dviprasmiška situacija – melioracijos įrenginiai, nors įmatuoti į savininko žemę, jam nepriklauso“, – kalbėjo V. Letukas. Jis taip pat išsakė kitą problemą − norint parengti investicinį projektą dėl finansinės paramos melioracijos įrenginių sutvarkymui, dokumentacijos kiekis ir sąnaudos yra vienodos tiek stambaus masto projektui, tiek vienai pralaidai. „Melioracijos įrenginių eksploatacijos asociacijos rajone nesikuria, o nuosavos žemės savininkai turi nedidelus plotus. Į stambius projektus mažiausiai reikia investuoti apie 58 tūkst. € (200 tūkst. Lt) nuosavų lėšų − tai didelė suma. Be to, 5 metus po projekto įgyvendinimo griovius reikia prižiūrėti, o šiems darbams paramos lėšos negali būti skiriamos, tad priežiūrai iš nuosavų lėšų tenka skirti dar vidutiniškai po 5792 € (20 tūkst. Lt)“, – paaiškino Žemės ūkio skyriaus vedėjas.
„Situacija Klaipėdos rajone yra tokia pati, kaip ir visoje Lietuvoje. Šiuo metu ruošiamos Melioracijos įstatymo pataisos. Ketinama įteisinti nuostatą, kad žemės savininkui reikėtų perduoti ir visą melioracijos sistemą – kad kiekvienas būtų atsakingas už savo plotą. Lietuvoje yra 50 tūkst. ha kanalų, užtektų apie 7 mln. € (25 mln. Lt) visus juos sutvarkyti“, – sakė viceministras A. Ežerskis.
Į susitikimą–diskusiją atvykę Klaipėdos rajono ūkininkai Bronius Markauskas, Gerardas Liorenšaitis, Manfredas Skroblys, Artūras Česnauskas aptarė rajono ūkininkų problemas: žemos pieno supirkimo kainos, nesąžininga perdirbėjų ir prekybininkų veikla, mažėjančios išmokos ūkininkams, kompensuojamo kuro apskaitos tobulinimas. Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas A. Česnauskas pabrėžė, kad trūksta informacijos iš Žemės ūkio ministerijos: „Ruošiamasi įvesti akcizą ūkininkų kurui, tačiau neskelbiama jokia informacija, nuo kada toks akcizas įsigaliotų. Kaip mes turime pasiruošti pokyčiams, jeigu nežinome, kas mūsų laukia už pusmečio, metų, dvejų? Tuomet ir kyla nepasitenkinimas – dėl nekomunikavimo“, – tikino ūkininkų atstovas. Kita problema – ūkininkai negauna ligos pašalpos, kitų socialinių garantijų, įvykus nelaimingam atsitikimui ar susirgus profesine liga, nors iš visų mokesčių neprimoka tik 2,5 proc. (apie 14 € arba 50 Lt).
Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja D. Bukavičienė pasidžiaugė, kad didesnių problemų rajone nėra iškilę, kurios būtų sprendžiamos teismuose.
Viceministras apibendrino, kad problemas reikia pradėti spręsti iš „apačios“ ir netylėti. Ūkininkai turėtų aktyviai dalyvauti, rengiant įstatymų pataisas, tobulinant teisės aktus, nes vieno žmogaus nuomonė retai išgirstama.
