Viceministras G. Jakštas ramina Vilniaus ir Klaipėdos švietimo bei verslo atstovus: pokyčiai kolegijų tinkle pagerins mokslų kokybę

Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Gintauto Jakšto teigimu, ministerija girdi Seimo narių ir švietimo bei verslo bendruomenės nuogąstavimus dėl kolegijų tinklo pertvarkos. Tačiau, anot jo, kai kurių aukštųjų mokyklų, tarp jų ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos (VTDK) bei Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos planuojami reorganizavimai yra būtini, siekiant pagerinti mokslo kokybę šiose ugdymo įstaigose.

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijai metamas gelbėjimosi ratas

Viceministras G. Jakštas pabrėžė, kad Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos vertinimai yra vieni prasčiausių. Anot jo, tam, kad ji būtų pakelta į kitą kokybinį lygį, ją reikia prijungti prie Vilniaus kolegijos.

„Suprantame, kad daugiausia diskusijų kyla dėl Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos, tad norisi priminti, kad mokslo lygis šioje kolegijoje yra tarp 3 prasčiausiai įvertinamų pagal tai, kiek yra pritraukiama lėšų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, tenkančių vienam dėstytojų etatui“, – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje trečiadienį sakė G. Jakštas.

„Primename, kad vadyba yra įvertinta dvejetu, kad yra nesilaikoma minimalių stojimo balų ir apie pusę studentų yra priimama žemiau kartelės, kas reikš, kad po kitų metų studentų skaičius toliau drastiškai kris. (…) Tad buvimas kartu su Vilniaus kolegija gali atnešti visai kitokį kokybinį lygį, papildomumą ir kartu sinergiją“, – akcentavo viceministras.

Seimo narei Laimai Nagienei paklausus, kodėl VTDK nėra prijungiama prie „Vilnius Tech“, G. Jakštas atsakė, kad tokiu atveju universitetas negalėtų vykdyti kolegijinių studijų, kurias turi pats, tik aukštesnio lygio.

„Svarstėme komisijoje dėl Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos galimybės su „Vilnius Tech“, nors tokio pasiūlymo nebuvome gavę iš pačios kolegijos. (…) Suprantame, kad ir pagal kryptis tarp įstaigų yra sinergija. Tačiau, ką tai reikštų pagal galiojančius įstatymus?“ – teigė viceministras.

„Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija neturi nei vienos krypties, kurios neturėtų ir kitos kolegijos. Tai reiškia, kad universitetas kolegijinių studijų tose kryptyse, kurias dabar turi kolegija, negalėtų vykdyti. Galėtų tik universitetines. Tai iš esmės reikštų kolegijos ir kolegijinių studijų uždarymą ir sustabdymą“, – paaiškino G. Jakštas.

Statybų verslas baiminasi VTDK išnykimo

Lietuvos statybininkų asociacijos Dalius Gedvilas posėdyje pabrėžė, kad statybų verslo bendruomenė prieštarauja technologijų ir dizaino kolegijos prijungimui prie Vilniaus kolegijos, nes, anot jo, tai sumažins parengiamų specialistų kiekį.

„Visa bendruomenė pasisako, kad nepritaria tam projektui, kad Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija būtų likviduojama prijungiant prie Vilniaus kolegijos“, – sakė D. Gedvilas.

„Prijungimas ženkliai pablogins situaciją, kai ir taip šiandien trūksta specialistų būtent technologijų inžinerijų versluose“, – argumentavo statybininkų atstovas, pridurdamas, kad ministerija turėtų ne reorganizuoti kolegiją, bet skirti jai daugiau lėšų.

„Ministerija turėtų dėti didesnes lėšas ir pastangas, kad profesinis orientavimas būtų aukštame lygyje“, – pažymėjo D. Gedvilas.

Tačiau viceministras nesutiko su statybininkų asociacijos vadovo argumentu. Anot G. Jakšto, šiuo metu technologijų ir dizaino kolegija parengia per mažai statybos inžinerijos specialistų, tad ir verslui tai – ne į naudą.

„Neklaidinkime, nėra likviduojama – prijungiant yra siekis išsaugoti visas studijas ir jas tik stiprinti“, – pažymėjo viceministras.

„Asociacija apima 200 statybinių įmonių, tačiau ši kolegija paruošia mažiau nei 70 studentų statybos inžinerijoje kasmet. Tai reiškia, kas trečius metus vidutiniškai viena įmonė gali gauti absolventą iš šios institucijos, tai mastai yra nepakankami“, – akcentavo G. Jakštas.

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla pati nori jungtis prie „Vilnius Tech“

Viceministro G. Jakšto teigimu, ministerijos suburta ekspertų komisija pati yra svarsčiusi Klaipėdos jūrinio verslo atstovų pasiūlytą idėją prijungti jūreivystės mokyklą prie Klaipėdos universiteto. Tačiau, anot viceministro, toks aukštųjų mokyklų jungimas nepasiteisintų ir teigiamų pokyčių neatneštų.

„Pasigirsta norų su Klaipėdos universitetu jungti – šį variantą mes svarstėme. Tačiau susijungus jūreivystės mokyklai su Klaipėdos universitetu, manome, kad didelio pokyčio, kokybinio proveržio nebūtų. Tai nepadėtų užtikrinti ir reikalingos mokslinės kokybės inžinerinėms studijoms vykdyti“, – atkreipė dėmesį G. Jakštas.

„Tačiau su „Vilnius Tech“ tai gali atnešti naują postūmį, kadangi „Vilnius Tech“ būtent transporto inžinerijoje yra labai stiprus, dalis universiteto dėstytojų yra pasiryžę važiuoti į Klaipėdą“, – pridūrė jis.

Viceministras ramino verslo atstovus – visos jungimosi metu skiriamos investicijos būtų koncentruojamos Klaipėdos mieste.

„Visos investicijos, skirtos jungimosi metu, būtų koncentruojamos Klaipėdoje. Tad šis susijungimas nenubrauktų Klaipėdos mokyklų bendradarbiavimo, kuris yra istorinis, tačiau galėtų atnešti naują kokybinį proveržį“, – dar kartą pabrėžė G. Jakštas.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Vaclav Stankevič pabrėžė, kad pati mokyklos bendruomenė nori jungtis prie „Vilnius Tech“ universiteto. Anot jo, gerai mokyklos specifiką išmanančios organizacijos supranta poreikį jungtis prie Vilniuje esančio universiteto.

„Iš tikrųjų dalis Klaipėdos verslo prieštarauja mūsų vizijai, bet jūrinės organizacijos, kurios labai gerai supranta mūsų specifiką, pritaria“, – akcentavo V. Stankevič, atliepdamas Klaipėdos verslo atstovų nuogąstavimus.

„Esame tikri, kad mes, kaip kolegija, sustiprėsime, išplėsime savo veiklą su „Vilniaus Tech“ pagalba“, – pridūrė jis.

Kolegijoms nepateikus planų, juos sudarys ministerija

Viceministras G. Jakštas pabrėžė, kad jei kolegijos pačios nepateiks reorganizavimo planų, už jas tą teks padaryti ministerijai.

„Vyriausybė pagal įstatymą yra atsakinga už kolegijų tinklą, yra kolegijų steigėja, todėl įpareigoja institucijas priimti sprendimus. Jeigu institucijos pačios nesutinka ir neteikia reorganizavimo planų, tada yra įpareigojama Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikti reorganizavimo planus už pačias institucijas“, – teigė G. Jakštas.

ELTA primena, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) suburta komisija birželio pradžioje paskelbė įvertinusi valstybinių kolegijų parengtus veiklos stiprinimo projektus. Ekspertai rekomenduoja įgyvendinti penkis valstybinių kolegijų jungimosi projektus, dalį kolegijų reorganizuoti steigiant naujus padalinius universitetų sudėtyje. Šie siūlymai bus teikiami svarstyti Vyriausybei.

Valstybinių kolegijų pateiktas iniciatyvas vertino komisija, sudaryta iš ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Studijų kokybės vertinimo centro, Lietuvos pramoninkų konfederacijos, „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos studentų sąjungos, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovų ir aukštojo mokslo ekspertų.

Komisijos rekomendacijas įvertins laikinai einanti pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministrė. Iki birželio 30 d. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plano įgyvendinimo priemonių projektą numatoma parengti ir pateikti tvirtinti Vyriausybei.