Viceministras Gintaras Klimavičius: „Gebėjimas kurti ir išlaikyti verslą lemia moterų ekonominę nepriklausomybę“
Gebėjimas kurti ir išlaikyti verslą lemia moterų ekonominę nepriklausomybę ir gyvenimo kokybę. Apie tai tarptautiniame seminare „Moterys versle: efektyvi politika ir strategijos skatinančios moterų verslumą“ kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius.
„Vyrų ir moterų ekonominės nepriklausomybės skatinimas – vienas iš prioritetų, kalbant tiek apie ES moterų ir vyrų lygybės strategiją, tiek apie Valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių programą, – sako viceministras Gintaras Klimavičius. – Konkrečių rezultatų siekiame nuosekliai įgyvendindami priemones, skirtas moterų, ypač gyvenančių kaime, verslui skatinti, didinti moterų, dalyvaujančių priimant ekonominius sprendimus, skaičių, stiprinti gebėjimus ir motyvaciją siekti aukščiausių postų, keisti visuomenės požiūrį į moteris vadoves“.
Pasak viceministro G. Klimavičiaus, nuolatinis moterų verslininkių mokymasis, kvalifikacijos kėlimas, tarpusavio bendradarbiavimas, naujų kontaktų paieška – esminiai dalykai siekiant skatinti moterų verslumą.
Viceministro teigimu, pradėdamos ar plėtodamos verslą, moterys patiria daugiau sunkumų nei vyrai: joms sunkiau pasiekiami finansiniai ištekliai, menkesnės jų kokybiško mokymosi galimybės, moterims sudėtingiau derinti šeimos ir darbo pareigas. Darbo, šeimos ir privataus gyvenimo įsipareigojimų derinimas turi būti grindžiamas lanksčia moterų ir vyrų darbo santykių sistema, prieinamomis ir kokybiškomis vaikų ir priklausomų šeimos narių priežiūros paslaugomis, įsipareigojimų pasidalinimu.
Kalbant apie dabartinę šalies įstatymų bazę, Lietuvoje bet kuriam iš tėvų yra sudarytos vienodos sąlygos gauti vaiko priežiūros atostogas. Apsisprendusios išeiti motinystės atostogų moterys gali pasirinkti dirbti ne visą darbo dieną ir kartu gauti vaiko priežiūros išmokas.
Pagal naujojo Darbo kodekso projektą darbuotojams, slaugantiems šeimos narius ar auginantiems vaikus, būtų įtvirtinta daugiau galimybių susitarti dėl ne viso darbo laiko, taip pat galimybė grįžti į viso darbo laiko režimą. Verslumo galimybes moterims galėtų padidinti ir naujojo Darbo kodekso projekte pristatytos lankstaus darbo grafiko, nuotolinio darbo, nemokamų atostogų ar nemokamo laisvo laiko galimybės.
Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1,6 mln. moterų, tai 230 tūkst. daugiau negu vyrų. 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį moterų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 695,4 Eur, vyrų – 820,6 Eur. Moterys kiek rečiau nei vyrai kuria savo verslą ir dirba savarankiškai. Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, 2015 m. savarankiškai dirbo 58,6 tūkst. moterų, arba 8,6 proc. visų dirbančių moterų, vyrų – 89,9 tūkst., arba 13,7 proc.
Seminarą, kurio tikslas buvo pristatyti Šiaurės šalių ir Lietuvos moterų verslo paramos politiką bei gerąją patirtį politikams, verslo paramos institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms, mokslo centrų bei spaudos atstovams, organizavo Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje kartu su Europos lyčių lygybės institutu, bendradarbiaujant su Šiaurės šalių ambasadomis Lietuvoje, Lietuvos verslo moterų asociacija bei Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
