15 liepos, 2018
pozicija.org

Vidmantė Jasukaitytė prieš mirtį: dar turiu parašyti tris knygas

Šeštadienio rytą Klaipėdos ligoninėje po ilgos ir sunkios ligos mirė Lietuvos poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja, Kovo 11-osios Akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė.

Pirmasis žinia apie tai savo feisbuko paskyroje pasidalino rašytojos bičiulis Arvydas Juozaitis.

Rašytoja: negaliu dabar numirti

Paskutinius keliolika metų sirgusi nepagydoma liga, prieš porą savaičių Šventojoje, kur turėjo vasarnamį, V. Jasukaitytė artėjant jos 70-mečiui pasikvietė pavakaroti savo bendramintį A. Juozaitį.

Rašytoja buvo viena pirmųjų tarp 55 visuomenės veikėjų, pasirašiusių po kreipimusi, kuriuo A. Juozaitis buvo kviečiamas kelti savo kandidatūrą būsimuose šalies prezidento rinkimuose 2019-ųjų pavasarį.

Šeštadienį kalbėdamas su DELFI A. Juozaitis sunkiai tramdė ašaras.

„Ji man paskambino tąsyk, pakvietė pavakaroti prie laužo jos sodyboje Šventojoje. Vidmantės dukra Kunigunda tomis dienomis dirbo dailininkų plenere Nidoje. Vidmantę, kuriai reikėjo kasdienių nuskausminamųjų injekcijų, pas Klaipėdos universitetinės ligoninės onkologus lydėdavo ją prižiūrinti moteris“, – pasakojo A. Juozaitis.

Pasak rašytojos bičiulio, jie kartu nuvyko apsipirkti, Jasukaitytė juokavo, kad smagiai pavakaros. „Taip ir buvo. Mes sėdėjome prie laužo, pamiškėje, kur stovi jos namelis.

Vidmantė paskutiniu metu dažnai nuilsdavo, jai reikėdavo pailsėti. Tačiau tą vakarą ji jautėsi kaip niekada energinga, žvali, dalijosi ateities planais. Ji sakė turinti surinkusi medžiagos trims knygoms, kurias vylėsi parašyti per artimiausius keletą metų.

Taip pat buvo susirūpinusi dėl savo paskutiniosios knygos – trilogijos „Dievas miršta vienišas“ vertimo. Valstybė ir vėl nerado lėšų paremti minėto vertimo leidimo.

Kalbėjome ir apie politiką, jaučiau jos stiprų palaikymą“, – sakė A. Juozaitis. Juozaitis:

Vidmantė buvo tautos sąžinės budintoja

„Vidmantė buvo viena ryškiausių praėjusio amžiaus pabaigos lietuvių rašytojų. Ją, savo kūriniuose keliamomis tautos budinimo, būties ištakų, egzistenciniais žmogaus prigimties ieškojimais, galima lyginti su Romualdu Granausku. Tai buvo tautos sąžinės budintoja“, – sako A. Juozaitis.

Pasak publicisto ir ilgamečio velionės bičiulio, pasukusi į politiką V. Jasukaitytė ne visuomet sutikdavo su parankia politika, kas iššaukė nemažą būrį jos kritikų. Dėl to rašytoja smarkiai pergyvenusi. „Jos kūryba turėjo milžinišką įtaką žmonėms.

Ne visiems tai patiko. Ne visiems patiko ir jos siekis visur laikytis pusiausvyros, sutarimo. Vidmantė buvo apdovanota įžvalgos dovana, ji, pirmiau nei kiti, numatė ne vieną Lietuvos įvykį, vieno ar kito politiko iškilimą ar krytį.

Ypatingai skaudžiai išgyveno politkų nutolimą nuo tautos; apie tai ji garsiai ir kritiškai reiškėi socialiniuose tinkluose, savo tinklapyje“, – pasakojo A. Juozaitis.

Prieš dvylika metų susirgusi sunkia liga, kurį laiką V. Jasukaitytė buvo nutolusi nuo visuomeninio gyvenimo, atsidėjusi kūrybai. Itin domėjosi sakralinės lietuvių literatūros kūrimu.

Ilgametė Rašytojų sąjungos narė V. Jasukaitytė itin ryškiai įsiminė Atgimimo metais, po lietuvių rašytojų susitikimo su tuometiniu Sovietų sąjungos prezidentu Michailu Gorbačiovu.

Tuomet Vilniuje į Gorbačiovo pasakymą, kad derėtų atsargiai žvelgti į Lietuvos nepriklausomybės atstatymą, rašytoja išrėžė: „Pulsim ant bėgių, bet nepriklausomybės vistiek reikės“.

Paskutinis vakaras – su malda

Penktadienį, paskutinį savo gyvenimo vakarą, rašytoja V. Jasukaitytė praleido Klaipėdos ligoninės Onkologijos skyriaus palatoje. Kaip pasakojo A. Juozaitis, moteris stebėjo internetu šv. Mišių transliaciją iš ligoninės šv. Pranciškaus koplyčios. Mišias laikė V. Jasukaitytės bičiulis, pranciškonų vienuolis Sigitas Benediktas Jurčys, dar vadinamas broliu Benediktu.

Turbūt simboliška, kad savo pamokslui kunigas pasirinko citatas iš V. Jasukaitytės sukurtos „Litanijos mamai“, iš 2001-aisias išleistos V. Jasukaitytės knygos „Golgotos namai“. „Ji taip ir išėjo – pilnu protu, šviesiomis mintimis, su malda lūpose“, – sakė A. Juozaitis.

Rašytoja mirė šiandien, liepos 14-ąją, 9.45 val. Signatarės V. Jasukaitytės laidotuvėmis rūpinsis Lietuvos respublikos Seimas. Planuojama, kad rašytoja bus palaidota Antakalnio kapinėse Vilniuje.

 

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras reiškia nuoširdžią užuojautą velionės dukrai, sūnums, bičiuliams ir artimiesiems. Lietuva neteko didelės dvasios žmogaus, šviesios sielos asmenybės, tautos sąžinės  budintojos. Tegu amžiams išliks tautoje šviesus rašytojos Vidmantės atminimas.


21 lapkričio, 2024

Niujorke vienas interesantas už lipnia juosta prie sienos priklijuotą bananą sumokėjo 6,2 mln. dolerių. Tai ne tiek astronominių kainų šiame […]

21 lapkričio, 2024

Antradienį Druskininkų savivaldybės vadovai susitiko su Vilniaus alėjoje 1987 metais pastatytų ir neatsiejama Druskininkų dalimi tapusių skulptūrų autoriais broliais Jonu […]

20 lapkričio, 2024

2026-aisiais ruošiantis pažymėti Lietuvos Helsinkio grupės, Lietuvos radijo bei Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus metus, trečiadienį Vyriausybė patvirtino minėjimams skirtų renginių […]

20 lapkričio, 2024

Lapkričio 18-ąją, minint lietuvių kalbos paskelbimo valstybine dieną, Seimo lankytojų centre vyko Seimo nario Audroniaus Ažubalio inicijuota konferencija „Lietuvių kalba […]

19 lapkričio, 2024

Kultūros ministerija skyrė daugiau nei 0,5 mln. eurų Kretingos muziejaus ekspozicijai atnaujinti. Už šias lėšas rengiamasi sukurti interaktyvią parodą, skirtą […]

Adomas Kvasas su savo išdrožtu darbu „Šv. Vincentas“
14 lapkričio, 2024

„Jei nėra gyvenimo į aukštį, tai galima gyventi į plotį. Kai aplink suaktyvėja chaosas, netvarka, reikia stengtis kuo mažiau savimi […]

11 lapkričio, 2024

Šiemet sukanka 30 metų nuo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) pradėtų vykdyti lietuvių diasporos istorijos tyrimų. 1994 m. lapkritį VDU buvo […]

11 lapkričio, 2024

Lietuvos kultūros sostinė šiais metais yra tarp Viliaus ir Kauno įsikūrę Kaišiadorys. Šiame mieste ir rajone vyko nemažai išskirtinių renginių. […]

10 lapkričio, 2024

Šią savaitę Niujorke prasidėjusiame septintajame kasmetiniame Niujorko Baltijos šalių kino festivalyje planuojamos 5 lietuvių kino premjeros – Aistės Stonytės „Mamutų […]

8 lapkričio, 2024

Panevėžio dailės galerijoje atidaryta unikali paroda „Etnografinis opartas muziejų kolekcijose“, kurioje tradicinės lietuvių tekstilės dirbiniai susijungia su Kazio Varnelio, vieno […]

Anna-Marija Adomaitytė spektaklyje „workpiece“_ Naujasis Baltijos šokis / Donato Ališausko nuotr.
8 lapkričio, 2024

Pirmąjį lapkričio savaitgalį Šveicarijoje vykusiuose prestižiniuose scenos meno apdovanojimuose lietuvių choreografė ir šokėja Anna-Marija Adomaitytė pelnė kylančios kūrėjos apdovanojimą, kurį […]

8 lapkričio, 2024

Spalio 24–26 dienomis Niujorke (JAV) pristatytas unikalus projektas „Atverk langą: Šiauliai – Niujorkas“. Per tris dienas Niujorke surengta eilė renginių, […]

7 lapkričio, 2024

Lapkričio 7 d. Panevėžyje, Laisvės aikštės rotondoje, 17.30 val. oficialiai bus atidaryta geriausių šalies architektūrinių darbų paroda „Žvilgsnis į save […]

6 lapkričio, 2024

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija 2024 metų premiją nusprendė skirti tautodailininkei, etninės kultūros puoselėtojai, populiarintojai ir edukatorei Marytei (Marijai) Liugienei. […]

6 lapkričio, 2024

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienį Paryžiuje kartu su Prancūzijos pirmąja ponia Brigitta Macron Grand Palais erdvėse vykstančioje fotografijos mugėje „Paris photo“ atidarė […]

6 lapkričio, 2024

Lapkričio 5 d. Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos galerijoje atidaryta Kraslavos (Latvija) menininkų Olgos ir Valdis Paulini keramikos darbų paroda […]

Kalbantys jausmai / Modesto Endriuškos nuotr.
4 lapkričio, 2024

Jau trečius metus iš eilės, pradedant nuo 2022-ųjų, aktorių Virginijos Kuklytės ir Šarūno Gedvilo suburtas profesionalių menininkų kolektyvas vykdė įtraukiąsias […]

4 lapkričio, 2024

Rūškana. Sutemę. Nesiblaivo. Žemėj klykia paukščiai alkani. Nepažįstamas, nežinomas keleivi, Kur tą vėlų rudenį eini? Šiomis vieno iškiliausių šalies poetų, […]

30 spalio, 2024

Sovietmečiu cenzūruota, naikinta mūsų tautos sakralioji kultūra neliko be pėdsako, tačiau, ir atkovojus nepriklausomybę, metalo surinkėjai, žmonių nežinojimas, ką daryti […]

28 spalio, 2024

2024 m. spalio 8–27 dienomis Lietuvoje vykęs tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ neaplenkė ir Pagėgių krašto. Pagėgių […]