Vidos Veličkienės kolekcijoje – nežemiškos būtybės
Kai gūdžiais žiemos vakarais vienoje Doškonių kaimo (Alytaus r.) trobelėje įspingsta šviesa, pro jos aprasojusius langus jaukiai žvilgčioja angelų figūrėlės. Šias sparnuotas būtybes jau ne vieną dešimtmetį savo namuose kaupia „angelų mama“ – Vida Veličkienė. Ji sakosi labai rimtai „apsirgusi“ kolekcionavimo liga, o pasveikti visai netrokštanti.
Jau seniai nebeskaičiuojanti, o tiesiog spėjanti, kad visokio plauko angeliukų savo namuose yra įkurdinusi, tikriausiai, keletą šimtų, Vida sako, kad jos šeimą tokia kompanija taip pat džiugina. Kai sieloje pasklinda nerimas, iš netikėčiausių namų pakampių žvelgiantys širdžiai mieli veidukai, regis, ir nuramina ir paguodžia.
„Kiek nuogąstavimų kėlė nebent naujas mūsų įnamis – katė Šiaušė. Iš pradžių aukščiau ant lentynėlių įsikūrusius angeliukus apdairiai nukėlėme žemyn, kad gyvūnėlis bežaisdamas jų nenuverstų žemėn ir nesudaužytų. Bet paskui pamatėme, kad katei visos tos figūrėlės visai nei motais. Gracingai pro jas pravinguriuoja uodegą išrietus ir katiniškai ignoruoja kaip nevertas dėmesio būtybes. Ir ankstesnės katės reakcija buvo tokia pati“, – šypsosi Vida.
Vida Veličkienė – Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos bibliotekininkė, jau daugybę metų su šypsena pasitinkanti periodikos ir interneto skaityklos lankytojus. Bibliotekininkė iš pašaukimo Vida ir darbe lieka ištikima savo pomėgiui – aplink jos darbo vietą, kur buvęs, kur nebuvęs, žiūrėk, ir nutupia vienas kitas angelas.
Bendradarbių paraginta surengti parodą iš savo namuose sukauptos angelų kolekcijos, kad ja galėtų pasidžiaugti ir visa bendruomenė, Vida Veličkienė ilgai nesispyriojo. Tiesa, teko gerokai pasukti galvą, kurie sparnuotieji tvarinukai ekspozicijoje „atstovaus“ visiems kitiems. Parodai buvo atrinkta 119 angeliukų – atkeliavusių iš toli ar iš arti, įsigytų ar padovanotų, profesionalių meistrų padirbdintų ar neįgudusiomis rankelėmis nuoširdžiai sutvertų, o gal atstovaujančių ir masinei gamybai. Visi jie savininkei yra brangūs, nes primena ką nors svarbaus: vietą, emociją, brangų žmogų.
„Dabar tai tie angelai po visus namus visur išsitupinėję: ir ant palangių, ir tarp knygų, ir ant stiklinės lentynėlės. Iš pradžių pirkdavau visus iš eilės, nes jų tiek nebuvo. O dabar jau atsirenku įdomesnius. Man patys mieliausi – moliniai ir mediniai angelai“, – sako Vida.
Paroda iš Vidos Veličkienės surinktos angelų kolekcijos „Laikas, kai suskrenda angelai…“ Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) veiks iki sausio 7 dienos. Kviečiame apžiūrėti. Išsineškime visi širdyje po spindulėlį šviesos. Laimingų švenčių!
