Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijoje mokėmės nešvaistyti gyvenimo
Norėtųsi pasidalinti mintimis apie jaunimo mėgstamą laisvalaikio praleidimo formą – „Sniego gniūžtės“ stovyklą. Ji vadinama taip, nes primena saulėtą dieną nuo kalno besiridenantį sniego kamuoliuką, virstantį dideliu sniego kamuoliu. Šį savaitgalį tokią stovyklą pirmą kartą išrideno Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija kartu su Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjunga „Žingsnis“ (LKJBS), Raseinių r. savivaldybės visuomenės sveikatos biuru ir kelių gimnazijų savanoriais.
Kiekvienos programos įgyvendinimui reikia geros pradžios. Gimnazijos direktorė Danutė Janukienė šypsniu, užuomina vis primindavo apie prevencinės „Sniego gniūžtės“ programos svarbą, drąsino mokytojus ir gimnazijos jaunimą įgyvendinti pasiūlymą. To paties visa širdimi troško mokinių tarybos pirmininkė III b klasės mokinė Sandra Šadulskytė. Ji tapo jaunesniąja stovyklos koordinatore ir stovyklos direktore, nepriekaištingai atlikusia patikėtas pareigas. Susibūrė pedagogai, moksleiviai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė. Visi ieškojo partnerių ir kartu įvykdė tai, ko siekė,- suorganizavo taip ilgai planuotą trijų dienų savaitgalio stovyklą „Sniego gniūžtė“, kurios tikslas – mokytis ir mokyti kitus nešvaistyti gyvenimo. Rašytojas Vytautas Mačernis yra pasakęs: „Mano gyvenimas yra degantis gyvenimas, kiek aš nedegu, tiek negyvenu“. Šio rašytojo žodžiais galima būtų kalbėti apie „Sniego gniūžtės“ programą. Ji yra skirta žmonėms, kurie nenori iššvaistyti savo gyvenimo, o jeigu švaisto – susivoktų, jog ne tam jis suteiktas. Ką reiškia švaistyti gyvenimą? Atsakymas: paskirti jį negatyvumui – svaigalams ir kitoms priklausomybėms, užsisklendimui savyje, pykčiui ir agresijai, žmonių priešinimui ir kitokiam blogiui. Būtent šiuos reiškinius moko aplenkti minėtoji programa. Joje nėra vietos negatyvui. Čia degantis gėriu žmogus gali uždegti kitą. Nedegantis gyvenimo džiaugsmu, gali pradėti degti. Tai bendravimą, kūrybiškumą, bendradarbiavimą, požiūrį į sveiką gyvenimo būdą, aktyvumą, lyderystę skatinanti programa.
Į Viduklės Simono Stanevičiaus gimnaziją susirinko kone visos rajono gimnazijos, atvyko ir Tauragės, Kėdainių, Šiaulių miestų moksleiviai. Džiugu, vadinasi, apie šią prevencinę programą jaunimas žino ir kalba vis daugiau, perduoda vieni kitiems ir noriai dalyvauja. Programos tikslas ir yra kaip tik toks – įjungti kuo daugiau jaunimo ir garsiai kalbėtis apie gyvenimo pavojus. Raseinių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras finansavo stovyklą, pakvietė įdomią gyvenimo patirtį turintį svečią – Žaną Talandį. Mokiniai kartu su juo kalbėjosi apie karčią gyvenimo tikrovę ir priklausomybių liūną. Buvo stipru. Pasakojimai palietė širdies gelmes, nes tai buvo žmogaus, stovinčio priešais jaunąją kartą, išgyvenimai. Valanda, praleista su Žanu, neprailgo. Beje, tai tik vienas stovyklos prevencinis epizodas.
Gera pradžia padaryta, neketinama sustoti. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija ypač dėkinga savo partneriams, kurie padėjo išridenti pirmąją „Sniego gniūžtę“. Pavargę, tačiau besišypsantys, spinduliuojantys neregima šviesa stovyklos dalyviai dėkojo organizatoriams ir atsisveikindami pasakė: ,,iki naujų susitikimų stovykloje“. Vadinasi, Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija jau įsipareigoja prevencinę programą tęsti toliau. Įsipareigoja ne prieš valdininkus ar kažkokias institucijas, o prieš savo ir kitų gimnazijų jaunimo bendruomenę.
