Vidurvasarį žemyn patraukė ne tik termometrų stulpeliai, bet ir elektros kainos: ko tikėtis rugpjūtį?
Vasaros vidurys atnešė ne tik gaivesnius orus nei įprasta, bet ir bent laikinai atvėsino situaciją didmeninėje elektros rinkoje. Liepą vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje siekė 10,1 ct/kWh (su PVM) ir buvo 15 proc. mažesnė nei birželį. Energetikos eksperto teigimu, nuo bendro elektros suvartojimo ir gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių priklausys, kokiomis nuotaikomis užbaigsime šiųmetę vasarą.
„Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje liepą žemiausia elektros kaina buvo -6,84 ct/kWh (su PVM), aukščiausia – 22,65 ct/kWh (su PVM), vidurkis – 10,1 ct/kWh (su PVM). Lyginant su birželiu, elektra pigo 15 proc. Tuo metu vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, turintiems su birža susietą planą, buvo apie 20,09 ct/kWh su PVM (turintiems ESO planą „Standartinis“ ir vienos laiko zonos tarifą).
Gaivesni orai atvėsino suvartojimą
Kaip teigia nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ rizikų valdymo padalinio vadovas Valdemar Fiodorovič, prielaidas liepą mažėti elektros kainai sudarė santykinai vėsesni orai bei ženkliai išaugusi žaliosios energijos generacija iš atsinaujinančių išteklių.
„Vasarai įpusėjus elektros kainos biržoje nestovi vietoje. Sąlyginai šiltomis dienomis stebėjome žemesniame lygyje besiformuojančias kainas, o sugrįžus karščiams – jos ir vėl kilo. Pirmąją liepos savaitę „Nord Pool“ biržoje vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 20 proc. nuo 11,95 ct/kWh iki 9,05 ct/kWh su PVM. Tačiau jau nuo liepos 18-osios stebėjome kainos šoktelėjimą, kuris retsykiais viršijo ir 20 ct/kWh ribą“, – mėnesio svyravimus rinkoje apibendrina ekspertas.
Pašnekovo teigimu, jei birželį nacionalinis bendras elektros suvartojimas siekė 877 GWh arba 1,21 GWh per valandą, tai liepą – 885 GWh arba 1,18 GWh per valandą. V. Fiodorovič atkreipia dėmesį, kad smunkant valandinei elektros paklausai, tai atitinkamai turėjo teigiamą impulsą kainų mažėjimui.
„Be oro temperatūros, prie to nemažai prisidėjo vėjo generacijos pokyčiai. Pirmąją mėnesio savaitę ji artėjo prie rekordinių aukštumų, tačiau liepai įpusėjus – krito perpus. Nepaisant to, vėjo parkai liepą bendrai pagamino net 168 GWh žaliosios energijos, kai tuo metu gegužę – 95. Dar 106 GWh pridėjo saulės elektrės, 56 GWh – hidroelektrinės. Bendrai iš minėtų atsinaujinančių išteklių vidurvasarį sugeneruota 330 GWh švarios energijos. Palyginimui, birželį šis kiekis siekė 254 GWh, tad augimas yra beveik 30 proc.“, – skaičius pateikia jis.
Rugpjūtį nuotaikas diktuos orai
Analizuodamas situaciją didmeninėje energetinių išteklių rinkoje, V. Fiodorovič išskiria penkis esminius veiksnius, kurie daro įtaką elektros kainai.
Vietinis vartojimas. Liepą vidutinis dienos elektros suvartojimas šalyje nežymiai mažėjo. Vasarai baigiantis yra nemaža tikimybė, kad elektros poreikis išliks panašus ar netgi gali dar mažėti, o tai atitinkamai lems, į kurią pusę pakryps kainų kreivė.
Importas. Trečdaliu išaugusi generacija iš atsinaujinančių išteklių yra palankus veiksnys mažinti elektros importą iš kaimyninių šalių, kuriose įprastai energijos savikaina yra didesnė. Jei vietinė gamyba išliks panaši, tai leis išlaikyti ir stabilias kainas.
CO2 arba taršos mokesčiai. Taršos leidimų kaina išlieka stabili ir svyruoja apie 85 Eur/t. Ateities sandoriai rodo, kad taršos leidimų kaina artimiausiais mėnesiais netgi gali būti mažesnė už dabartinę bei didėti įsibėgėjus žiemai. Atitinkamai šaltuoju laikotarpiu šiluminių elektrinių energijos savikaina turėtų brangti.
Dujų kaina. Gamtinių dujų kainos yra rekordinėse žemumose. Štai liepą vidutinė jų kaina nesiekė 30 Eur/MWh. Ateities sandoriai rodo, kad tik antroje rudens pusėje prognozuojamas tam tikras gamtinių dujų kainų didėjimas, o tai atitinkamai gali branginti elektrą.
Orai. Liepos vidutinė oro temperatūra buvo 17,6 °C, t. y. 0,7 °C žemesnė už vidutinę. Atitinkamai tai diktavo mažesnę elektros paklausą. Remiantis ilgalaikėmis prognozėmis, rugpjūtį oro temperatūra turėtų būti artima normai. Jei nesulauksime karščių, tai gali sudaryti prielaidas išlikti stabilioms elektros kainoms.
Artėjantis ruduo – kylančių kainų pranašas
Anot V. Fiodorovič, žvelgiant į netolimos ateities perspektyvas galima tikėtis, kad saulės elektrinės išlaikys gamybos piką, kuris veikiausiai žemyn patrauks rugsėjį. Savo žodį tars ir temperatūra: kuo bus karščiau, tuo daugiau energijos bus naudojama patalpų vėsinimui. Negana to, eksperto teigimu, aukšta oro temperatūra mažina tinklų pralaidumą. Visi šie veiksniai – rimtos prielaidos susidaryti elektros kainų šuoliams.
„Vertinant istorines rudens ir žiemos kainas bei atsižvelgiant į tai, jog vis dar esame smarkiai priklausomi nuo kitų šalių, nes tik apie 40 proc. visos šaliai reikiamos energijos pasigaminame Lietuvoje, tikėtina, jog artėjant žiemai stebėsime elektros kainos kilimo tendenciją. Kartu tai ženklas tiems, kurie neketina vartoti išmaniai ir nori apsisaugoti nuo netikėtų kainos pokyčių, apsvarstyti galimybę fiksuoti ją tam tikram laikotarpiui“, – pataria „Enefit“ rizikų valdymo padalinio vadovas.
Savo ruožtu nenorintiems pabėgti toli nuo su birža susietų planų – itin palanku rinktis trumpesnės trukmės planus, kurie suteiks galimybę fiksuoti kainą šalčiausiems metų mėnesiams ir grįžti prie biržos kainų būtent tada, kai kainos biržoje ima kristi. V. Fiodorovič teigimu, kaip rodo šių bei ankstesnių metų patirtis, įprastai žemesnės elektros kainos stebimos nuo kovo mėnesio.