Vidury vasaros Palanga tokia tuščia, kad verslininkai klientus vilioja žiemos kainomis

Vidurvasaris jau už nugaros, o ant Palangos tilto net ir šviečiant saulei šią savaitę gali šokti tvistą. Ir nieko neužkliudysi. Taip, tokia ta lietuviškos vasaros realybė, kai vakarop gatvėse pasklinda paskutinės rudeninių striukių mados, o telefonas lyg priekaištas rodo – net Londone šią savaitę yra gerokai šilčiau nei populiariausiame mūsų kurorte. Tad ir poilsiautojų mažiau. O verslininkai dar linkę kaltinti ir su prognozėmis nepataikančius sinoptikus. Tačiau šiomis dienomis padėtis jau gerėja.

Kavinių savininkai murma – šią liepą blogiau nei pernai. O pernai kalbėjo tą patį. „Atsiimsime rugpjūtį, tad kartojasi pernykštis scenarijus“, – priduria poilsio namų ir privačių apartamentų laikytojai. Greičiausiai taip ir bus. O kitą vasarą vėl tas pats. Bet iš tiesų tokios ištuštėjusios Palangos vidurvasarį neteko matyti.

Lietuviai pagaliau apsiprato su euru. Tokią netikėtą priežastį, kodėl Palanga šiais metais tuštoka, įvardina pramogų ir viešbučių verslo atstovai. Kai kurie dar priduria – žmones klaidina ir sinoptikų prognozės.

Skaičiuoja: poilsiautojų perpus mažiau

20 metų Palangoje pramogų versle besisukantis Dainius Drungilas nemėgsta ginčytis su tais, kurie sako, kad Turkijoje ilsėtis jau pigiau nei Palangoje. Gali būti, sako jis.

Jei kurorte išsinuomosite dviratį, velomobilį ar motorolerį – greičiausiai tai bus D.Drungilo verslas. Batutų centras ir kito vaikų pramogos – taip pat jo verslo dalis. Todėl šis verslininkas labiausiai jaučia poilsiautojų srautus.

„Ši vasara? Poilsiautojų perpus mažiau nei pernai“, – sako jis. Nieko naujo? Ko gero, dar nebuvo vasaros, kuria džiaugtųsi Palangos verslininkai. Bet ši – tikrai išskirtinė.

Pavyzdžiui, pavalgius kokioje užeigoje, nenustebk, jei nemokamai pasiūlys alaus bokalą ar vyno taurę. O tai – šių dienų Palangos realybė. Ir kaip tai neprimena tos Palangos, kai į J.Basanavičiaus gatvę susigrūdusi tauta laukdavo po valandą šešis eurus kainuojančių cepelinų. Dabar cepelinų šioje gatvėje jau galima rasti po 3,80 euro už porciją. Picoms taikoma solidi nuolaida čia jau nieko nestebina.

Populiariausioje Palangos gatvėje jau matyti dempingo ženklų. Pavyzdžiui, jau visai šalia jūros dienos pietų virėjai tiesiog įžūliai siūlo pavalgyti už padorią keturių eurų kainą, įskaitant sriubą ir antrą patiekalą.

„Tai iš desperacijos, nes verslininkai taip nori išlaikyti darbuotojus – kad bent dienos pietūs kompensuotų praradimus“, – sako D.Drungilas. Net prabangios vietos, kur vakarais publiką linksmina estrados primadonos, dieną siūlo burokėlių sriubos ir kotletų kompleksą.

Brangaus bulvaro įvaizdis skeldėja kartu viltimi, kad liepą oro temperatūra čia pasieks bent Anglijos vidurkį. O gal tikrai – Palanga tuštėja kartu su tuštėjančia Lietuva?

Viešbučiuose – žiemos kainos

Palangos viešbučiuose kainos – vasarai nebūdingos. „Mes priversti trečdaliu mažinti kainas, ką daro ir kiti viešbučiai“, – skėsčioja rankomis viešbučio „Gamanta“ vadovas Alvydas Meškys. Praėjusią liepą už dvivietį kambarį padoriame viešbutyje prašydavo maždaug 70 eurų už parą, o šią savaitę – 45–50. „Kainos tikrai nebūdingos šiam laikotarpiui“, – sako A.Meškys.

Tiesa, padėtį turėtų pataisyti šią savaitę vyksiančios lenktynės Palangoje, kurios bent trumpam pradangins tas apsitrynusias ir nuo saulės pageltusias lenteles „Vietų yra“, puošiančias kone kas antrą namą senojoje Palangos dalyje.

Bet verslininkas A.Meškys sako, kad dalį atsakomybės dėl poilsiautojų skaičiaus turėtų prisiimti ir sinoptikai. „Jie prognozavo, kad gegužė ir birželis bus labai šalti, todėl niekas ir neplanavo atostogų. O birželį buvo šilčiau nei šiandien. Tad prognozės buvo klaidingos“, – meta akmenį į sinoptikų daržą viešbučio vadovas.

Apie rusus – su nostalgija

Ne tik prasti orai, bet ir geopolitika čia kalta, sako verslininkas D.Drungilas. „Taip, rusai beveik neatvažiuoja. Anksčiau jie sudarydavo trečdalį apyvartos. Gal jie ir dabar važiuotų, bet ten tokia propaganda vykdoma. Jiems sako, kad lietuviai čia jų nekenčia, padeginėja automobilius ir taip toliau“, – teigia įvairias pramogas siūlantis palangiškis.

Jis su nostalgija prisimena metus, kai rusai dviračius išsinuomodavo savaitei dviem. Nes jų atostogos trukdavo bent mėnesį. O dabar? „Šią vasarą dar tokių nuomotojų nepasitaikė“, – teigė D.Drungilas. Rusai jam visada buvo mokūs klientai.

„Gamantos“ viešbučio“ vadovas pastebi, kad rusų poilsiautojų šįmet – tiek pat kiek pernai. Mažai, bet pasitaiko.

Palangoje automobilių su rusiškais numeriais, ko gero, jau mažiau nei su angliškais, nes imigrantai vis dar laiko šventu reikalu išleisti vieną kitą svarą Palangoje. Bet lėktuvai iš Maskvos Palangoje vidurvasarį leidžiasi tik kartą per savaitę.

Tiesa, baltarusiai vis dar ištikimi Palangai, ir jie džiugina Palangos verslininkus. Užsuka ir latvių. O lietuviai kaip šįmet? „Pramogoms pinigų visada lieka mažiausiai mūsiškiams. Pirmiausia – maistas ir stogas, o pramogoms – jau kas lieka“, – sako „Kurortų pramogų“ vadovas.

Sako, kad lietuviai apsiprato su euru

Tačiau kuo čia dėtas euras? Kodėl Palangos verslininkai dėl sumažėjusio poilsiautojų skaičiaus linkę kaltinti eurą?

„Jei anksčiau prie euro dar nebuvo lietuviai pripratę, leido drąsiai pinigus, tai dabar pastebi, kad jų mažiau vis lieka. Taigi su euru jau apsiprato, tad ir leidžia pramogoms mažiau“, – samprotauja D.Drungilas. Ir priduria – dar niekada nėra matęs tokios tuščios J.Basanavičiaus gatvės vakarais.

Jam antrina viešbučio „Gamanta“ vadovas. „Lietuviai jau apsiprato su euru ir mato, kiek iš tiesų išleidžia. Manau, kad tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl lietuvių Palangoje šįmet mažiau“, – sakė A.Meškys.

Reikia skubiai neigti mitus

Dviračių nuomos kainos nesikeičia jau šešerius metus, sako jų nuomos verslu užsiimantis verslininkas. Nors minimalus atlyginimas ir padidėjo, o surasti darbuotojų – labai sunku.

Pasak D.Drungilo, Palangai reikia gerinti įvaizdį, nes daug kas mano, kad tai yra pernelyg brangus kurortas, ir be to dar ir nesaugus. Dėl pastarojo kaltinimo verslininkas ginčytųsi. Jo nuomone, jei naktį jaunimas pasistumdo prie naktinių klubų, dėl to nereiktų vadinti Palangos nesaugiu kurortu. O dėl kainų? Per metus Palangai yra tik vienas mėnuo užsidirbti likusiems metams.

Tačiau dėl konkurencijos su Turkija jis nesiginčija. „Taip, ten tikrai gali būti pigiau atostogauti, jei apsistosite trijų žvaigždučių viešbutyje. To aš paneigti negaliu. Tačiau čia geresnė infrastruktūra poilsiui su vaikais“, – mato privalumų verslininkas.

Tiesa, į jūrą bristi šiomis dienomis vis dar uždrausta, nors Turkijoje tokių vaizdų nebūna.

Prie kelto į Neringą eilių beveik nebūna

Užsieniečių poilsiautojų grietinėlę nusigriebia Neringa – jau pernai vasarą Nidoje užsieniečių ilsėjosi daugiau nei lietuvių, skelbė statistika. Net ir vidurvasarį laisvų vietų Juodkrantėje – kiek nori. Atvyksta tik anksčiau rezervavę vietas lietuviai bei užsieniečiai.

Bet pagal tai, kad poilsiautojų ir Neringoje sumažėjo, rodo keltų užimtumas. Vasaros viduryje čia retai formuojasi didelės eilės. Anaiptol, liepos 15 dieną žurnalistui teko laukti, kol keltas užsipildys automobiliais.

Tiesa, Neringos valdžia teigia, kad dvigubai pabrangęs įvažiavimo mokestis – iki 20 eurų – poilsiautojų skaičiaus nesumažino. Tačiau Neringos turizmo informacijos centro „Agila“ vadovė Edita Lubickaitė sako, kad lankytojų centre šiais metais sumažėjo. Tiesa, tai dar nereiškia, kad ir poilsiautojų mažiau.

„Daug kas nakvynę tiesiog susiranda patys, tad sumažėjusio lankytojų srauto nesureikšminame“, – sakė ji.