Viena reikšmingiausių švenčių žemaičių tautai – Durbės mūšio pergalė ir Žemaičių vienybės diena
Liepos 13 dieną tradiciškai minima 1260 metais iškovota Durbės mūšio pergalė ir žemaičių vienybės diena. Prieš 763 metus Žemaičių drąsa ir narsa tapo pavyzdžiu visoms Pabaltijo gentims, o iškovota pergalė perbraižė Žemaitijos ir visos Lietuvos žemėlapį, leido sustiprėti Lietuvos valstybei. Tad švęsti žemaičių vienybės dienos visi žemaičiai renkasi prie Durbės mūšio paminklo, Durbės skvere.
Ši idėja prasidėjo dar 2010 metais telšiškio, aktyvaus visuomenininko, žemaičių tautos tradicijų puoselėtojo Andriaus Dacio dėka. Iki 2016 metų grupelė žemaičių kasmet rinkdavosi prie Didžiosios Žemaičių sienos su tikslu paminėti šią svarbią datą, kuri 2014 metais Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje įtraukta į įsimintinų dienų sąrašą.
Paminėjimas prasidėjo lietuvių liaudies šokiu „Grandskveras, kurį, grojant Telšių kultūros centro folkloro ansambliams „Čiučiuruks“ (vadovė Rita Macijauskienė) ir „Spigėns“ (vadovė Diana Bomblauskienė), šoko didžiulis susirinkusių žemaičių būrys. Toks masinis „Granskvero“ šokis Telšiuose buvo šokamas pirmą kartą ir jame dalyvavo net 236 šokėjai. Idėjos autorius – Telšių kultūros centro kultūrinių renginių koordinatorius Vitalijus Praspaliauskas.
Šiek tiek atsipūtę susirinkusieji rinkosi prie paminklo Durbės mūšiui paminėti (paminklo idėjos autorius ir organizatorius – prof. Algirdas Žebrauskas, autorius skulptorius – Algirdas Bosas, kolonos dekoras, kalvis – Virginijus Mikuckis, žemėlapis – prof. Romualdas Inčirauskas, meistras – Rimantas Mickevičius). Sveikinimo žodžius tarė Lietuvos Respublikos seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, Žemaičių kultūros draugijos prezidentas prof. Algirdas Žebrauskas, Telšių rajono savivaldybės mero Tomo Katkaus vardu susirinkusiuosius sveikino vicemerė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė ir Durbės mūšio minėjimo idėjos pradininkas – Andrius Dacius.
Po minėjimo susirinkusių Žemaičių laukė Ukrainos folkroko grupės „TaRuta“ koncertas.
