Vienos pirmųjų Europoje Gyvenimo būdo medicinos studijos organizuojamos Lietuvoje
Daugelis žmonių linkę manyti, kad medicinos pažanga, nauji vaistai, chirurginės procedūros paremtos šiuolaikinėmis biomedicininėmis technologijomis padės sugrąžinti sveikatą. Taip, tai dažnai efektyviai padeda atsikratyti skausmo ar kitokių nemalonių ligos simptomų. Tačiau, tai kartu padaro žmones priklausomais nuo sveikatos apsaugos sistemos. Tiksliau šią sistemą galima būtų pavadinti ligų gydymo sistema. Sunku patikėti, kad tokie paprasti gyvenimo būdo pakitimai, kaip mitybos įgūdžių sureguliavimas, fizinis aktyvumas ir dvasinė-emocinė pusiausvyra, gali net aštuoniasdešimt procentų sumažinti sergamumą. Šie teiginiai jau seniai patikrinti, jie pagrįsti faktais gautais atlikus randomizuotus dvigubai aklai kontroliuojamus biomedicininius mokslinius tyrimus ir paskelbti svarbiausiuose recenzuojamuose medicinos ir mokslo žurnaluose. Tai rodo, kad dabartinė mūsų medicina – tai pagalba susirgus, o ne motyvacijos ir pagalbos keisti gyvenimo būdą, kad sustiprinti sveikatą ir išvengti ligų sistema. Todėl žmonija aktyviai ieško naujų efektyvesnių sveikatos išsaugojimo būdų.
Medicinos istorijoje yra gerai žinomi mėginimai panaudojant visuomenines, net politines-valstybines priemones tam, kad keisti žmonių gyvenimo būdą, siekiant sumažinti sergamumą. Vyresnės kartos medikai gerai prisimena taip vadinamą tarybinį valstybinį „Semaško” profilaktinės medicinos modelį ir jo lozungus: „Visuotina gyventojų dispanserizacija”, „Ankstyva ligų diagnostika ir gydymas”, „Fizinė kultūra ir organizmo grūdinimas”. Gaila, tačiau šie lozungai ir liko tik lozungais, nes paaiškėjo, kad visuotina dispanserizacija ir ankstyva ligų diagnostika per brangi, fizinė kultūra išsigimė į sportą, o organizmo grūdinimas į pasirengimą karinei tarnybai.
Kita, daugiau vakarietiška – Visuomenės sveikatos koncepcija atsirado kaip visuomeninių higieninių ir biomedicininių priemonių bei metodų sistema, siekianti apsaugoti žmones nuo infekcinių susirgimų. Reikia pastebėti, kad su šia užduotimi ji efektyviai tvarkosi. Tačiau iškilus naujai „Kam?“, susijusiu su žmonių ydingu gyvenimo būdu, lėtinių neinfekcinių ligų epidemijai jos efektyvumas pradėjo kelti abejonių. Gyvenimo būdą nulemia ne vien gyvenamoji aplinka bei visuomeninės sąlygos, tačiau ir kiekvieno asmens motyvacija išlikti sveiku. Ji paremta individo biomedicininėmis žiniomis, gyvensenos kultūra ir jo sąmoningu suvokimu, kad būtina pačiam dėti aktyvias pastangas norint būti sveiku. Svarbus kompleksinis visų aplinkybių įvertinimas ir silpnų grandžių nuoseklus kompensavimas.
Pastarąjį dešimtmetį pasaulyje labai sparčiai pradėjo vystytis nauja medicinos koncesija – Gyvenimo būdo medicina. Ši medicinos sritis pagrįsta siekiu individo ir visuomenės grupių sveikatos apsaugai panaudoti naujausias moksliniais biomedicininiais faktai pagrįstas klinikinės medicinos žinias taip, kad apjungianti visuomenės sveikatos, psichologijos, socialinį darbą bei natūraliosios medicinos pasiekimus, siekiant sukurti motyvacinę sistemą skatinančią žmones pasirinkti sveikesnį gyvenimo būdą. Gyvenimo būdo medicinos esmę galima apibūdinti kaip naują klinikinės medicinos sritį, kurioje siekiant sustiprinti sveikatą, sustabdyti ir net pasukti atgal įsisenėjusią, ydingo gyvenimo būdo sukeltą ligą. Šiam tikslui pasiekti pagrindinis dėmesys skiriamas individo ir visuomenės sveiko gyvenimo įgūdžių korekcijos kompleksinių programų parengimui ir jų realizavimui. Žinoma, kad mūsų pasirinktas gyvenimo būdas didžiąja dalimi priklauso nuo mitybos įgūdžių ir įpročių. Todėl šioje medicinos srityje sveikai mitybai skiriamas labai didelis dėmesys. Fizinis aktyvumas ir dvasinės emocinės pusiausvyros palaikymas bei kiti sveiką gyvenseną nulemiantieji faktoriai yra taip pat labai svarbūs gyvenimo būdo medicinos elementai.
Tam, kad atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į iškilusias naujas galimybes kovoje su augančiu sergamumu, pažangūs Vakarų medikai buriasi į profesines naujos pakraipos medicinos organizacijas: Amerikos gyvenimo būdo medicinos kolegija, Australijos gyvenimo būdo medicinos asociacija, Europos gyvenimo būdo medicinos asociacija ir kt. Džiugu, kad Lietuvos medikai nelieka nuošalyje.
 |
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) kvietimu, rugsėjo pabaigoje Lietuvoje lankėsi Europos gyvenimo būdo medicinos asociacijos (European Sociaty of Lyfestyle Medicine – ESLN) prezidentas daktaras Michael Sagner ir ESLN ambasadorius JAV ponas P. Vainius su žmona. Drauge su LSMU Senato pirmininku prof. V.Grabausku, Visuomenės sveikatos fakulteto dekane prof. R.Kalėdiene, prof. A.Veryga ir kitais LSMU profesoriais bei dėstytojais, svečiai aptarė galimybes LSMU, viename pirmųjų Europoje pradėti Gyvenimo būdo medicinos tarptautines universitetines studijas biomedicinos magistro laipsniui įgyti. Šias tarptautines Gyvenimo būdo medicinos studijas planuojama pradėti sekančių metų rugsėjį. Jos bus organizuojamos lietuvių ir anglų kalbomis. Ketinama studentams sudaryti galimybes didelę studijų medžiagos dalį studijuoti nuotoliniu būdu. Atsiradus tokiai galimybei, nutarta pakviesti dėstyti žinomus profesorius ir dėstytojus iš Vakarų šalių. Labai svarbu, kad baigę šias studijas medikai galėtų savo įgytas žinias pritaikyti ne vien tik užsienyje, bet ir mūsų šalies gydymo bei reabilitacijos įstaigose. Suprasdami tai, LSMU vadovai jau kreipėsi su oficialiu raštu LR SAM prašydami įteisinti Gyvenimo būdo medicinos sritį ir šią specialybę mūsų šalyje.
Ši džiugi naujiena, kad Lietuva aktyviai dalyvauja vystant naują medicinos sritį – Gyvenimo būdo mediciną, dar karta patvirtina, nenuilstančio mūsų tautos šauklio į skaidresnį, šviesesnį ir sveikesnį gyvenimą Vilhelmo Storostos – VYDŪNO išsakytų beveik prieš šimtą metų žodžių: „Žymiai svarbiau sveikatą tausoti ir stiprinti negu ligas gydyti” reikšmę ir jų svarbą žmonijai.
