Vietomis ledas labai pavojingas
Šalti praėjusios savaitės orai ežerų ir tvenkinių ledą pastorino nežymiai, nes sniego ant ledo danga neleido šalčiui prasiskverbti gilyn. Kai kurių vandens telkinių įšalas yra pavojingai plonas ir žvejai turėtų imtis ypatingų saugumo priemonių. Ypač grėsminga padėtis – Kuršių mariose.
Šiuo metu Lietuvos ežerų ir tvenkinių ledas yra 16–18 cm storio ir yra saugus. Išimtis – Tauragnų ežeras, ant kurio susiformavo tik 8 cm storio ledas ir yra properšų, bei Dusios ežeras, kurio du trečdaliai paviršiaus dar visiškai neužšalę.
Kuršių marios užšalo, tačiau jose ledas sudarytas iš tarpusavyje sušalusių dreifuojančio ledo lyčių. Ledo dangos storis tėra 4–7 cm, ji padengta 10–14 cm storio sniego sluoksniu, todėl nestorėja. Tarpai tarp ledo lyčių lengvai perskrodžiami vienu peikenos kirčiu, taigi, Kuršių marių ledas labai pavojingas.
Kauno mariose tik priekrantėje ledas yra 8–10 cm storio, toliau nuo kranto – pavojingai plonas. Dalyje ties Kruonio HAE šiame vandens telkinyje yra didelis neužšalęs plotas.
Aplinkos ministerija primena, kad žvejojantieji ant ledo privalo laikytis saugumo reikalavimų. Visų pirma reikia pasitikrinti, ar ledas yra pakankamai tvirtas, kad išlaikytų žmogų. Tik storesnis kaip 7 cm laikomas tvirtu. Tam, kad ledas išlaikytų grupę žmonių, jis turi būti ne plonesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas būna mėlyno arba žalio atspalvio. Jeigu jis yra matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio – netvirtas. Toks susidaro arti krūmų, medžių, nendrių ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltinių.
Visi žvejojantieji ant ledo privalo turėti smaigus, nepriklausomai nuo jo storio ar kitų aplinkybių. Taip nustato Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Smaigus reikia nešiotis taip, kad netikėtai įlūžus būtų galima jais greitai pasinaudoti. Nesilaikantiems reikalavimo turėti smaigus gresia administracinė atsakomybė – įspėjimas arba nuo 7 iki 57 eurų bauda.
