Vietos savivalda: tęstinumas, naujovės ir įvairovė
Spalio pradžioje, be kitų profesinių švenčių, minima ir Vietos savivaldos diena. Ši diena – ne tik Savivaldybėje dirbančių žmonių profesine šventė, bet ir visų rajono gyventojų, aktyviai prisidedančių prie vietos savivaldos kūrimo, diena. Apie tai, kaip sekasi atliepti gyventojų poreikiams, skatinti bendradarbiavimą ir kurti palankias gyvenimo ir įvairiapusės veiklos sąlygas rajone, kalbamės su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikiene.
Vienas iš savivaldai skirtų renginių šiemet buvo diskusija „Klaipėdos rajonas jaunimo akimis“. Ar pakankamai jaunimas įsitraukia į savivaldos procesus? Kokie dar jaunimo poreikiai ir abipusiai lūkesčiai buvo įvardyti?
Nors jaunimo atstovams yra nemažai ir kitų progų susitikti ir aptarti reikalus, tačiau labai puiku, kad tokia diskusija vyko šį kartą dar platesniame rate, kartu su keliais Savivaldybės vadovais, Savivaldybės tarybos ir Administracijos atstovais. Kalbėta apie rajono jaunimui kylančias problemas ir jų sprendimo būdus, apie jaunimo įsitraukimą į savivaldos veiklą bei Klaipėdos rajono ateities viziją. Aptarti Jaunimo reikalų departamento duomenys apie Klaipėdos rajono savivaldybės jaunimo situaciją. Rodikliai iš tiesų džiugina: Klaipėdos rajonas išsiskiria iš kitų savivaldybių nemokamų viešųjų erdvių, tinkamų jaunimo veiklai, bei atvirų jaunimo erdvių gausa, taip pat veikiančių jaunimo organizacijų ir neformalių grupių, savanorių skaičiumi. Atkreiptas dėmesys, kad Klaipėdos rajonas labiausiai atsižvelgia į Savivaldybės jaunimo reikalų tarybos pateikiamus siūlymus.
Jaunimas diskusijoje aktyviai dalijosi savo problemomis, norais ir planais. Jaunimo organizacijos nori daugiau erdvių savo veiklai, yra ir susisiekimo problemų, tačiau viskas išsprendžiama. Savo ruožtu mes, kaip vadovai, supažindinome su artimiausiais Savivaldybės planais. Savivaldybės atstovai bei Jaunimo reikalų tarybos nariai džiaugėsi aktyviu jaunimu, jų įžvalgomis ir kvietė suprasti, kad jaunimas – savivaldos dalis.
O kaip sekasi naujai įkurtam atvirajam jaunimo centrui Gargžduose?
Minėtoje diskusijoje Gargždų atvirasis jaunimo centras pristatė filmuką apie vasarą vykusius mokymus jaunimui. Panašu, kad dalis jaunimo jau atrado puikią naują erdvę saviraiškai. Šiuo metu centrą lanko apie 100 Gargždų ir aplinkinių vietovių jaunimo, vyksta aktyvūs amatų ir socialinių įgūdžių mokymai. Iki ateinančių metų gegužės bus suremontuotos centro patalpos, nupirkti baldai, kompiuteriai, garso ir apšvietimo įranga, kieme esančiame garaže įrengtos kūrybinės jaunimo dirbtuvės. Šalia centro esančiame parke, 30 arų plote, bus įrengta renginiams skirta estrada su šokių aikštele, lauko treniruokliai, numatyta ir vieta riedutininkų bei tinklinio aikštelėms. Įgyvendinamo projekto, kurios bendra vertė per 320 tūkst. eurų (apie 120 tūkst. eurų skiria Savivaldybė), vadovė yra Švietimo skyriaus vyr. specialistė (jaunimo reikalų koordinatorė) Adelija Radžienė.
Kuo dar Savivaldybė prisideda, kad jaunimas rajone kurtųsi ir planuotų savo ateitį?
Modernizuojamos ugdymo ir kultūros įstaigos, įrengiami universalūs sporto aikštynai kiekvienoje seniūnijoje, manau, yra tai, ko reikia jauniems žmonėms, kurie, palikę mokyklos suolą, taip pat kažkada kurs savo šeimas, jų vaikai taip pat naudosis tuo, kas sukurta. Stengiamės į augančius poreikius atsižvelgti jau dabar, kad kuo daugiau jaunų žmonių po studijų grįžtų gyventi į savo kraštą. Iš Vyriausybės investicinės programos per Sporto departamentą už 200 tūkst. eurų jau baigiami atnaujinti Gargždų miesto stadiono bėgimo takai ir stadiono prieigos. Rajone suplanuota įrengti dar 14 vaikų žaidimo aikštelių, daug kur jau baigiami darbai, Dituvoje ir Ginduliuose atidarytos naujos bibliotekos. Atsiranda ir naujų ugdymo įstaigų poreikis. Skirta lėšų Slengių darželio-mokyklos Sendvario seniūnijoje projektavimui ir statybai, projektuojamas darželio pastatas Dauparuose.
Žinoma, ne viskas priklauso nuo Savivaldybės pastangų. Jaunimui reikia darbo vietų, kurias visų pirma kuria verslas. Pagal „Veido“ savivaldybių reitingą, kuriame esame septinti iš 60 savivaldybių, nedarbo rodiklis 6-oje, o užsienio investicijos – 5-oje vietoje. Vidutinė alga mūsų rajone – 13-toje vietoje, esame antri pagal naujų namų ir butų statybą respublikoje. Šie rodikliai, manau, palankūs jaunimui kurti savo ateitį rajone, tačiau svarbu, kad patys jauni žmonės būtų verslūs, ambicingi, pasitikintys ir geranoriškai dalyvautų savivaldos procesuose.
Viliamės ir nuosekliai siekiame, kad nei rajono centras Gargždai, nei kitos savivaldybės gyvenvietės netaptų vien miegamuoju Klaipėdos rajonu. Tikimės, kad pavyks ir ambicingiausias mūsų projektas – daugiafunkcio sporto centro Gargžduose statyba.
Ar šį siekį atspindi ir kultūros projektai bei įvykiai rajone?
Džiaugiamės kultūros renginių įvairove ir profesionalumu, visų pirma tebevykstančiu Keturių vandenų festivaliu, kurio koncertuose pasirodo daug žinomų atlikėjų. Šiemet rugsėjį rajono kultūros įstaigose buvo pirmą kartą organizuota Etninės kultūros savaitė „Laimė – geram žmogui“. Jos metu vis kita rajono kultūros įstaiga kvietė į vis kitokį renginį – nuo dalykinio seminaro iki gyvųjų amatų dirbtuvių po atviru dangumi. Teko pirmininkauti Europos paveldo dienų organizacinei grupei. Renginys Judrėnuose tikrai nenuvylė. Įdomios veiklos, tarp kurių ir pasiskraidymas lėktuvais apžvelgiant Judrėnų apylinkes, ir pasivažinėjimas senoviniais vežimais, ir dviračių žygis, sulaukė apie 200 dalyvių, kurie liko labai patenkinti ir daug sužinojo apie šį mūsų rajono kampelį.
Šiuo metu rengiamasi projekto „Kalniškės piliakalnio pritaikymas kultūros ir viešojo turizmo reikmėms“ II etapo įgyvendinimui. Be kitų svarbių piliakalnio tvarkymo darbų, planuojama įrengti ir pėsčiųjų takus, apžvalgos aikštelę, apšviesti piliakalnį, kad jis taptų mūsų dar vienu patraukliu reprezentaciniu objektu.
Dar vieną sutvarkytą vietovę turėsime šalia Eketės piliakalnio, Laukžemio tvenkinio teritorijoje. Šio tvenkinio tvarkymo darbų tikslas buvo išvengti gresiančios ekstremalios situacijos, kuri galėjo ištikti išsiliejus vandeniui, tačiau dabar galėsime džiaugtis ir atsivėrusiu puikiu kraštovaizdžiu. Savivaldybė Laukžemio tvenkiniui tvarkyti skyrė 275 tūkst. eurų.
Kas įdomaus numatyta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo Klaipėdos rajone programoje?
Valstybės šimtmečio minėjimui rengiamės iš tiesų atsakingai ir tam skirta programa bei priemonių planas, tikimės, bus patvirtinti jau šio mėnesio Savivaldybės tarybos posėdyje. Bus įvykdyta ne mažiau kaip 5 kultūros veiklos projektai, atidengti ne mažiau kaip 3 nauji istorinės atminties įamžinimo paminklai, atnaujinti, restauruoti ir sutvarkyti ne mažiau kaip 4 kultūros paveldo objektai. Lėšos paskirstytos pagal seniūnijas. Pavyzdžiui, Dovilai išleis monografiją apie Vytautą Majorą, Endriejavas įamžins šio valsčiaus knygnešius memorialinėje lentoje, Judrėnuose bus įrengta meninė kompozicija su atminimo plokštėmis, skulptūromis, susijusiomis su lakūnu Steponu Dariumi ir Judrėnų miestelio istorija ir kt. 14-kai priemonių numatyta skirti po 3000 eurų, brangiausiai kainuos koplyčios-mauzoliejaus restauravimas Stragnų II kaime, Priekulės seniūnijoje − 57 tūkst. 900 eurų.
Kaip sekasi Savivaldybei tvarkytis su socialiai labiau pažeidžiama visuomenės dalimi?
Kaip Socialinės paramos komisijos pirmininkė galiu pasidžiaugti, kad šiemet turime didesnį biudžetą vienkartinei paramai skirti (36 tūkst., 2015 m. – 30 tūkst. eurų). Dalijame šias lėšas atsakingai žmonėms, ištiktiems didelių bėdų.
Džiaugiamės svarbiais pokyčiais Lapių pagrindinės mokyklos globos grupėje. Pagal neseniai pasirašytą trišalę sutartį tarp Nynburgo prie Vėzerio „Lions“ klubo, Klaipėdos apskrities „Lions“ moterų klubo „Smiltė“ ir mūsų Savivaldybės Lapių pagrindinės mokyklos globos grupėje gyvenantiems vaikams ir jaunimui bus įrengtas bendrabutis viename iš mokyklos pastatų.
Didesnio dėmesio sulauks ir neįgalieji bei vyresnio amžiaus žmonės. Pritarta, kad nuo ateinančių metų Klaipėdos rajono gyventojams būtų pradėta teikti integrali pagalba, t. y. pas slaugos poreikį turinčius žmones vyks specialistų komanda, kuri teiks integruotas socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, planuojama teikti kompleksines paslaugas socialinės rizikos šeimoms. Svarbu, kad šia pagalba galės pasinaudoti ir kitos šeimos.
Džiaugiamės, kad Gargždų socialinių paslaugų centre globėjų ir įtėvių mokymus vedantys specialistai ne tik suteikia reikalingų žinių naujai besiruošiantiems tapti globėjais ar įtėviais, bet ir nuolat konsultuoja jau tapusius jais.
Taip pat Jūs vadovaujate Strateginio planavimo darbo grupei, − kokie svarbiausi darbai vyksta šiuo metu?
Artėja trimečio strateginio veiklos plano atnaujinimo data. Šis planas, kaip žinoma, apima ne tik Savivaldybės administracijos skyrių, bet ir įstaigų projektus, veiklas. Lapkričio mėnesį programų koordinatoriai jau bus raginami teikti pradinį lėšų poreikį numatytoms veikloms. Tai, žinoma, susiję ir su visų rajono gyventojų poreikiais ir interesais, todėl visi prašymai bus atsakingai svarstomi.
Ko galėtumėte palinkėti visiems savivaldą kuriantiems žmonėms?
Paminėjau tik svarbiausius mano kuruojamų sričių pastaruoju laiku įgyvendinamus projektus, veiklas, renginius. Visiems Savivaldybės darbuotojams linkiu tapti dar glaudesnių ryšių siejama darnia komanda, siekiančia pačių geriausių rezultatų rajono žmonėms.
Visiems aktyviems rajono gyventojams linkiu geranoriškai domėtis savivaldybėje vykstančiais procesais, dalyvauti savo seniūnijų ir bendruomenių veikloje, atverti horizontus savame augančiame ir gražėjančiame keturių vandenų krašte!
Kviečiu visus kurti skaidrią ir atvirą savivaldą kartu!
