Viktorija su šeima Vilnių iškeitė į Radviliškį ir nepasigailėjo: privalumų mato ne vieną

Gyvenimas didmiestyje sužavi ne visus. Dalis jaunų šeimų gyventi renkasi mažesnes savivaldybes ir įžvelgia daug gyvenimo jose privalumų. Viena tokių – Vilnių iškeitusi į gimtąjį Radviliškį, yra Viktorija Savickė. Po 8 metų, praleistų Vilniuje, moteris su šeima pasirinko gyvenimą mieste, kur, kaip pati juokauja, viskas vyksta lėčiau, bet privalumų yra daugiau.

„Sugrįžti į savo gimtąjį miestą paskatino darbai. Vyras gavo puikų pasiūlymą ir tai turėjo įtakos sugrįžimui į Radviliškį. Aš buvau ką tik baigusi studijas, tad be jokių didelių sentimentų Vilniui sugrįžome. Niekuomet nesigailėjau grįžusi. Su metais tik džiaugiamės priėmę šį sprendimą“, – patikino V. Savickė.

Kitas tempas ir atstumai

Paklausta apie gyvenimo Radviliškyje privalumus, pašnekovė visų pirma pamini tempą: „Pas mus viskas kur kas vyksta lėčiau nes atstumai yra ženkliai trumpesni, nei Vilniuje. Grįžtame namo po darbų per 5–10 min. ir spėjame pasimėgauti vakaru, skirti laiko savo pomėgiams. Mūsų vaikai visus būrelius pasiekia patys, nereikia jų vežioti“.

Fėl mažų atstumų čia viską galima pasiekti pėsčiomis ar dviračiais.

„Visas parduotuves pasiekiame greitai ir jų pas mus pakankamai, kad patenkintų mūsų poreikius. Jei reikia ko nors daugiau, nuvykstame Šiaulius ar nusiperkame internetinėse parduotuvėse“, – paaiškino V. Savickė.

Glaudesnis santykis su aplinkiniais

Dar vienas privalumas – glaudesnis santykis su aplinkiniais.

„Kai gyveni mažesniuose miesteliuose, pažįsti beveik pusę jame gyvenančių žmonių. Glaudžiai palaikai ryšius su ūkininkais, tuomet gali gauti šviežių daržovių, nerealiai skanių pieno produktų ar mėsos. Čia ji kur kas pigesnė nei Vilniuje. Taip, Vilniuje lankydavomės ir ūkininkų turgeliuose ir pirkdavome šviežius produktus, bet čia kur kas paprasčiau ir patogiau“, – neabejojo pašnekovė.

Viktoriją žavi ir išplėtota miesto sporto bazė su basienu, teniso kortais, puikiais stadionais: „Radviliškyje yra daug puikių būrelių – nuo plaukimo, teniso iki karatė. Vaikus moko stiprūs treneriai, kurie turi daug ambicijų. Čia vaikams yra kur augti ir tvirtėti“.

Pliusas ir tas, kad Radviliškyje pragyventi pigiau.

„Mažesniame mieste išleidžiame kur kas mažiau, nei Vilniuje. Tam įtakos turi viskas: būrelių kainos, galimybė pigiau įsigyti kokybiškų produktų, pačiam užsiauginti daržovių, mažiau pagundų užsukti į kokį restoraną.

Bet net gyvendami Radviliškyje Vilnių ar kitus miestus tikrai dažnai pasiekiame ir 100 procentų pasinaudojame jų malonumais: restoranais, teatrais, koncertais, lankytinomis vietomis. Turime net tokį draugų „gourmet“ klubą sukūrę. Su juo kartą per mėnesį aplankome pasirinktą restoraną, lankytiną vietą kitame mieste. Žodžiu, mėgaujamės visais malonumais“, – džiaugėsi V. Savickė.

Moteris pasakojo, kad kai kurie Vilniuje gyvenantys draugai žvelgia į jų gyvenimą su baltu pavydu: „Juos žavi, taip kaip mes gyvename, kaip mėgaujamės gyvenimu ir kaip tas tempas pas mus lyg ir sustojęs, palyginti su jų“.

Žavių vietų netrūksta

Radviliškyje yra ne traukos vietų, kur smagu pasivaikščioti ir praleisti laiką. Viena jų – visai netoli Viktorijos šeimos namų esantis Antaniškių parkas. Jo teritorija yra viena iš trijų, dėl kurių sutvarkymo Radviliškio rajono savivaldybė  dalyvauja nacionaliniame architektūrinių ir urbanistinių idėjų konkurse „Išmanusis miestas 8“. Planuojama Antaniškių parką pritaikyti pažintiniam turizmui ir aktyviam poilsiui. 

„Antaniškių parkas yra visas išvaikščiotas. Su šeima darydavome tiek dieninius, tiek naktinius žygius po jį. Karantino metu radviliškiečiai labai dažnai aplankydavo šį  mišką“, – pastebėjo V. Savickė.

Kitas traukos taškas, anot Viktorijos, yra ir Eibariškio parkas: „Kai tik būna geras oras, jame būna pilna žmonių, tiek vaikščiojančių, tiek važinėjančių dviračiais„.

Sportininkų ir sveiką gyvenseną propaguojančių žmonių pamėgtas ir kelias nuo Radviliškio iki Šiaulių.

Pašnekovės nuomone, būtina aplankyti ir baseiną: „Ne kartą ten kalbėjau su lankytojais ir iš Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Šiaulių“.

V. Savickė patikina, kad Radviliškyje jai ir jos šeimai gyventi gera.

„Niekada nesudvejojau sprendimu. Atradome tiek daug draugų, bendraminčių ir turime tiek veiklos, kad mėgaujamės gyvenimu.

Sulaukėme pavasario ir dabar laukiame šiltų orų, kai galėsime atidaryti terasą. Labai pasiilgome tų ilgų pašnekesių prie grilyje kepto maisto“, – romantiškomis nuotaikomis baigia pašnekesį Viktorija.