Vilkės mokina vilkiukus – kenčia ūkininkų avys

Žvėrių ir žmonių santykiai vis aštrėja. Nuo seno kaimuose augindavo avis. Pagal statistiką, tarpukario Lietuvoje jų buvo veik dvigubai daugiau nei šiandien. Buvo ir vilkų. Nakčiai žmonės aveles suvarydavo į tvartus, tvirtai užręsdavo duris. Vilkai tekindavosi elniais, stirnomis, bebrais ir kitokiais miško gyventojais. Šiandien situacija labai pasikeitusi – žvėrių gyvenamas arealas stipriai sumažėjęs, avių bandos gerokai padidėję. Padidėjo ir lengvai prieinamo grobio.

Visiems aišku, kad tiek respublikoje, tiek rajone būtina reguliuoti vilkų skaičių. Tačiau, norit reguliuoti, reikia išsiaiškinti, kiek vilkų apskritai yra respublikoje bei atskiruose rajonuose.

Žmogus ir gamta – nuolatinė dilema. Ar žmogus per visą savo egzistavimo istoriją yra padaręs ką nors naudingo gamtai? Vargu. Pirmieji žemdirbiai degino miškus atkovodami iš gamtos plotus kultūriniams pasėliams. Šiandien vietoje bekraščių Amazonės džiunglių plyti stepės. Besaikės medžioklės išnaikino pasaulyje tūkstančius įvairiausių gyvūnų rūšių.

Miškų Lietuvoje niekas nebedegina, bet medžioti – tebemedžioja. Tiesa, lanką ir ietį pakeitė šautuvai su optiniais taikikliais, naktinio matymo prietaisais ir kitokia „kieto medžiotojo” atributika. Vyriškumą belieka įrodyti neužmiegant patogiai įsitaisius bokštelyje.

2016 metais, dėl nepalankių gamtinių sąlygų, vilkų apskaita nevyko. Oficialūs 2015 metų stambiųjų plėšrūnų apskaitos rezultatai teigia, kad šalies miškuose gyvena bent 292 vilkai. Paprastai po rezultatų paskelbimo diskusijos ne baigiasi, bet įsisiūbuoja. Visi sutinka, kad gauti skaičiai yra netikslūs, o plėšrūnų yra daug daugiau arba net mažiau.

Pasidomėjome vilkus ginančios visuomeninės organizacijos „Baltijos vilkas” reiškiama nuomone apie apskaitos rezultatus.  „Baltijos vilkas“ tinklalapyje radome tokio turinio informaciją.

„Minimalus populiacijos dydis yra apskaitoje nustatytas žvėrių skaičius, dėl kurio galime būti (beveik) garantuoti, kad jų tikrai tiek yra. Todėl 2015 metų apskaitos rezultatai reikštų, kad Lietuvos miškuose gyvena – tiksliau apskaitos metu gyveno – mažiausiai 292 vilkai. Viskas. Ši apskaita daugiau nieko nepasako apie populiacijų dydį. Kiek vilkų yra iš viso, įskaitant tuos,  kurių pėdsakai nebuvo aptikti? Gali būti 292 vilkai ir gali būti 2292 – nė vienas šių skaičių negali būti patvirtintas ar paneigtas pagal apskaitos duomenis.

Vilkų sumedžiojimo limitai nustatomi atsižvelgiant į vilkų apskaitos duomenis, padarytą ar daromą žalą ūkiniams gyvūnams, mokslinius tyrimus ir mokslininkų pateiktas rekomendacijas.

Jeigu vilkų yra 100 ir mažiau individų – jie nemedžiojami. Kai populiacija didesnė nei 100 individų, bet nesiekia 250 individų, sumedžiojimo limitas nustatomas iki 20 proc. nuo vilkų populiacijos dydžio, tačiau užtikrinant jos tolygų augimą iki 250 individų.

Oficiali apskaita vykdoma visos respublikos mastu vienu metu nustatytomis dienomis. Savo ruožtu, kiekvieno būrelio medžiotojai skaičiuoja vilkus savo plotuose ir duomenis pateikia Aplinkos apsaugos departamentui. Šios apskaitos rezultatai Aplinkos apsaugos ministerijoje nepripažįstami.“

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros vedėjas Arnoldas Kazakevičius taip pat nepasitiki medžiotojų pateiktais skaičiais.

– Medžiotojai žiemą suskaičiavo 24 vilkus. Naujos vados vilkiukų tuo metu dar nebuvo. Šiandien gaujoje turėtų būti beveik 40 vilkų nes prie suskaičiuotų turėjo prisidėti dar 14 – 15 jauniklių. Bet tai jau visai nerealus skaičius,  – įsitikinęs A. Kazakevičius.

Pernai buvo išduotas leidimas ne medžioklės sezono metu Anykščių rajone sumedžioti keturis suaugusius vilkus. Teisę šauti suteikta tik keliems, pavardėmis nurodytiems medžiotojams. Niekas nesupranta, kodėl vilkas turėtų bėgti būtent prie leidimą gavusiu medžiotojo. Tokio leidimo pasekmė –  2015metais Anykščių rajone nebuvo nušautas nė vienas vilkas. Meras kreipėsi į Aplinkos apsaugos ministeriją, kad leidimas medžioti būtų išduotas medžioti vienam ar kitam būreliui. Deja, ministerijos klerkai prašymo neišgirdo ir pernai galiojusios tvarkos keisti nežada. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Anykščių skyriaus medžioklės žinovas Rimantas Pečkus sakė nematąs logikos, kad leidžiama medžioti suaugusius vilkus. Vilkė atsiveda nuo 3 iki 9 jauniklių. Keletas jų tikrai išaugs. Todėl, pasak Rimanto, reikėtų šaudyti būtent jauniklius. Tai išsaugotų vilkų populiaciją ir neleistų jai sparčiai didėti.

Kol ginčijamasi dėl skaičiavimo metodikos, vilkų skaičiaus ir medžioklės limitų, kenčia ūkininkai. Apie padėtį rajone kalbamės su Žemės ūkio skyriaus vedėju Antanu Baura.

– Dažniausia vilkai pradeda pulti avis mokindami medžioti paaugusius jauniklius. 2015 m. pirmosios avys buvo papjautos birželio mėnesį. Neaišku, ar dėl klimato atšilimo, ar dėl šiltos žiemos, tačiau šiemet vilkų užpuolimai prasidėjo gegužės keturioliktą dieną. Per keturias dienas rajone papjautos trisdešimt dvi avys. Iš jų net  keturiolika Adomo Biliūno ūkyje, Andrioniškio seniūnijoje. Debeikių seniūnijoje – vienuolika, Kavarsko – septynios. Vilkų mūsų respublikoje tikrai yra daugiau nei 292. Praėjusią savaitę su komisija lankantis pas ūkininkus, matėme net penkių vilkų pėdsakus.

Pagal esamą tvarką vilkų bei stumbrų ūkininkams padarytus nuostolius apmoka valstybė. Pernai rajone buvo papjauta 71 avis, išmokėta per 6 000 € kompensacija. Šiemet medžiojamų žvėrių padarytų nuostolių skaičiavimo komisija vos spėjo važinėti po rajoną. Šiai dienai apskaičiuota žala jau sudaro 3 470 €.

– Statistika tikrai verčianti susimąstyti. Kokios priemonės, Jūsų manymu, padėtų spręsti vilkų ir ūkininkų konfliktą?

– Pernai buvome susitikę su Žemės ūkio ministerijos atstovais ir Medžiotojų draugijos vadovais. Visi sutiko, kad galiojanti medžioklės licenzijų išdavimo tvarka yra netinkama ir ją būtina keisti. Tačiau paaiškėjo, kad šiemet niekas nepasikeitė ir galioja ta pati tvarka, kaip ir pernai. Reiškia, vilkus ginanti visuomeninė organizacija „Baltijos vilkas” yra įtakingesnė ir vilkų interesai svarbesni nei ūkininkų, – mintimis dalinosi A. Baura.

„Baltijos vilko” tinklalapyje randame rekomendacijų ūkininkams, kaip gyvulius apsaugoti nuo vilkų. Tai ir elektrinis piemuo, dar rekomenduojami Podhalės aviganiai arba Turkmėnų Alabay aviganiai šunys, vielinės 2,5 m aukščio tvoros. Tik ar tai padeda?

Pernai labiausiai nukentėjo Stasio Pikčiūno ūkis. Net tris kartus vilkai puolė avių bandą. Pirmą kartą išpjovė trisdešimt keturias avis. Viso ūkininkas neteko daugiau nei šešiasdešimt avių.

– Gal buvo nepakankamai pasirūpinta gyvulių apsauga? – kalusiame ūkininko.

– Mes įrengėme patį galingiausią elektrinį piemenį su keliomis eilėmis laidų. Žuvo ne vienas laukinis žvėris. Metro dvidešimt tvorelė ne kliūtis vilkui. Elektrinis piemuo yra skirtas apsaugoti daržą nuo avių, bet ne avis nuo vilkų, – nelinksmai juokavo Stasys. – Be to, vilkai naudoja ir kitokią taktiką –  išgąsdina avis ir šios pačios veržiasi pro tvorą, ją išverčia. Pernai plėšrūnai taip išgąsdino tvarte uždarytas avis, kad šios išvertė duris kartu su įmūrytais vyriais ir išbėgusios tapo lengvu grobiu. Šunys gerai stepėse ar kalnuose. Mūsų ganyklos mažos, aplink daug žmonių. Bandą saugantys laisvai paleisti dideli aviganiai gali išgąsdinti ar sužaloti svetimą žmogų.

– O gal būtų paprasčiau saugoti naktį bandą? Nejau nėra žmonių?

– Bandėme. Laužus kūrenome, šaudėme. Banda didelė, apie tūkstantis avių. Vilkai labai išdrąsėję, prieina prie bandos ir nugvelbia keletą avių.

– Kokią matote išeitį iš susidariusios padėties?

– Nežinau. Turbūt, pirmiausia kiekvienas turėtų kompetentingai atlikti savo darbą ir atsakyti už jį, ypač esantys valdžioje. Reikia tikslios vilkų apskaitos. Būtina pakeisti medžioklės licenzijų išdavimo tvarką. Valdžios vyrai, gamtininkai, ūkininkai, medžiotojai – visi turime susėsti prie vieno stalo ir ieškoti problemos sprendimo. Manau, kad šiemet padėtis bus dar blogesnė, nes vilkų akivaizdžiai daugėja, –
su nelinksma gaida balse kalbėjo S. Pikčiūnas.