Vilniaus benamių kačių portretus daręs Gabrielius Khiterer nuo vienos jų turėjo ir bėgti
Į jus žvelgia įspūdingos akys. Mėlynos, žalios, geltonos. Hipnotizuoja atšiaurūs žvilgsniai. Užburia kailio spalvos. Fotografo Gabrieliaus Khiterer objektyvo taikiklyje atsiduriančios benamės Vilniaus katės gali jaustis tikromis žvaigždėmis!
G.Khiterer pasidalino savo mintimis su 15min apie tai, kaip kilo idėja sukurti benamių kačių projektą, nuo kurio sunku atitraukti žvilgsnį.
„Idėja fotografuoti benames kates kilo tada, kai kartą einant fotografuoti pro mane prabėgo juodas katinas. Ištraukiau fotoaparatą ir padariau porą kadrų, o namie pamačiau, kad tos nuotraukos visai įdomiai žiūrisi. Pagalvojau, anksčiau fotografavau benamius žmones, o dabar fotografuosiu benames kates. Pradėjęs vaikščioti gatvėmis ir ieškoti katinų labai nusivyliau – nieko neradau. Supratau, kad žiemą katėms tiesiog per šalta išeiti į gatves, tad teko laukti šiltesnių dienų“, – sako Gabrielius.
Paklaustas, kiek laiko užtruko gaudydamas ypatingas kačių emocijas, G.Khiterer atskleidė, kad visas procesas truko apie du mėnesius: „Per savaitę nufotografuodavau 1 arba 2 katinus. Dar vienas sunkumas su kuriuo susidūriau yra tai, kad katės yra labai baikščios. Fotografuodamas naudojau ilgo židinio nuotolio objektyvą, – tai šiek tiek gelbėjo situaciją. Iš viso nufotografavau apie 15 katinų, dar tiek pat pabėgo man prieinant prie jų. Beje, vienas benamis katinas buvo visai nebaikštus, o atvirkščiai, – puolė bėgti į mano pusę labai piktu žvilgsniu, tad iškart supratau, kad katinas agresyvus – teko kuo greičiau bėgti nuo tos vietos“.
