Vilniaus kieme – tvora iš Pirmajame pasauliniame kare žuvusiems kariams skirtų antkapių
Vilniaus Algirdo gatvės viename iš kiemų – griuvėsiai ir šiukšlės. Tačiau čia esanti tvora visiškai atsitiktinai atkreipė Vilniaus lenkų skautų organizacijos nario dėmesį. Paaiškėjo, kad tvora sumūryta iš antkapinių lentų, skirtų Pirmajame pasauliniame kare žuvusiems kariams. Ar jos čia atgabentos iš kokių nors sunaikintų kapinių, ar tebuvo pagamintos vietos betono gamykloje, dar aiškinamasi. Į tyrimą įsitraukė Kultūros paveldo departamentas ir Vokietijos bei Lenkijos ambasados.
Teritorija Algirdo gatvės pabaigoje atrodo išties įspūdingai pačia blogiausia šio žodžio prasme. Apleisti pastatai išdaužytais langais, be durų, įkritusiais stogais, krūvos šiukšlių. O šalia – tvora, sumūryta iš betoninių plokščių, kurios pasirodė esančios antkapinės lentelės su įrašais Pirmojo pasaulinio karo metais žuvusiems kariams.
Aptiko atsitiktinai
Kaip 15min.lt papasakojo Marianas Mirzojanas, Vilniaus skautų draugijos „Trop“, priklausančios Lenkijos skautų sąjungai, vicekomendantas, paminklines lentas visiškai atsitiktinai užtiko į stotį skubėjęs vienas skautas.
Kitą dieną jiedu patraukė į teritoriją su fotoaparatu ir radinys juos išties apstulbino.
„Nuvažiavę pamatėme septynis paminklus ant žemės su užrašais lenkų kalba, o datos – Pirmojo pasaulinio karo, prieš atgaunant Nepriklausomybę tiek Lenkijai, tiek Lietuvai. Ėmėme viską fotografuoti ir apsisukę pastebėjome, kad iš šitų paminklų padaryta visa siena. Iš apačios ir iš viršaus ten sudėtos plytos, specialistai iš jų nustatė, kad tvora sumūryta po Antrojo pasaulinio karo“, – sakė M.Mirzojanas.
Skautai nuotraukas išsiuntė į dvi institucijas – KPD ir Lenkijos ambasadą, kuri gali tarpininkauti bendraujant su Lenkijos archyvais.
Lenkijos ambasada labai susidomėjo, atsakė tuoj pat, tvirtindama esanti pasiryžusi padėti, kuo tik galės. KPD pateikė pasiūlymą sukurti trijų institucijų darbo grupę – Vilniaus savivaldybės, KPD ir skautų atstovų. Savivaldybė privalėtų išspręsti problemą, kaip išardyti sieną ir kur tas lentas sandėliuoti. KPD – nustatyti, ar tai vertingi objektai, iš kur šios antkapinės lentos paimtos.
Iš kapinių arba gamyklos
„Pirmojo pasaulinio karo kapinės Vilniuje buvo Vingio parke, kurios 1947 metais buvo visiškai sunaikintos, tad ten mes jokių antkapių neberasime. Tad tai gali būti iš kapinių Trakų ar net Širvintų rajonuose“, – svarstė M.Mirzojanas.
KPD Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Vitas Karčiauskas 15min.lt sakė, kad gali būti, jog šios antkapinės lentos nėra čia atgabentos iš kokių nors kapinių.
Tiesiog jos buvo išlietos vietos betono gamykloje ir liko jos teritorijoje. „Tai gali būti išlieti, bet nepanaudoti antkapiai“, – savo svarstymais pasidalijo V.Karčiauskas.
Tačiau M.Mirzojanas abejoja tokia versija – esą taip galėję būti, tačiau kodėl tuomet antkapinės lentos gerokai skiriasi vienos nuo kitų, ant jų yra įrašai tiek lenkų, tiek vokiečių kalbomis, jos pagamintos skirtingais metais.
„Kreipėmės ir į Vokietijos ambasadą, nes ant dalies antkapių matyti vokiški užrašai“, – kalbėjo skautų vienas iš vadovų.
200 lentų
Iš viso toje teritorijoje yra apie 200 antkapinių lentų. Ketinama surašyti visas jose įspaustas pavardes, gimimo ir mirties datas, tuomet bus kreipiamasi per Lenkijos ambasadą į šios šalies archyvus siekiant gauti duomenų, ar yra kur nors istoriniuose šaltiniuose išlikusios panašios pavardės, kur tie žmonės palaidoti.
„Jeigu bent kuriame archyve rasime, sužinosime, kur buvo tie kariai palaidoti, galėsime nuvykti į tą vietą ir pasižiūrėti, ar stovi ant tų kapų antkapiai. Jeigu stovi – vadinasi, tai buvo pagaminti ir nepanaudoti antkapiai. Bet jeigu nerasime – galėsime sakyti, kad tos antkapinės lentos atsidūrė čia“, – teigė M.Mirzojanas.
Skautų draugijos vicekomendantas teigė, kad šis darbas sudomino jaunuosius skautus, juk tai tikras atradimas, kai atrodo, jog XXI amžiuje Vilniuje jau nelabai ką naujo beatrasi. Tačiau prireiks specialistų pagalbos.
Tyrinės kartu su specialistais
Kaip skautus informavo KPD Kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Audronė Vyšniauskienė, yra žinoma, kad 1926-1928 m. Šv. Stepono parapijos kapinių teritorijoje veikė plytelių gamybos cechas.
„Tikėtina, kad šiame ceche Vilniaus apygardos viešųjų darbų departamentas (viena jo funkcijų buvo sutvarkyti karių kapus) užsakė pagaminti šiuos antkapius, kurių dėl mums nežinomų priežasčių neatsiėmė. Vėliau jie panaudoti tvorai padaryti. Beje, tokio tipo antkapiai Vilniaus mieste esančiose karių kapinėse nebuvo statomi, tačiau tokio tipo antkapiais buvo pažymėti karių kapai Trakų, Švenčionių, Širvintų ir kituose rajonuose“, – skautams aiškino A.Vyšniauskienė.
Būtent A.Vyšniauskienės iniciatyva ir ketinama toliau tyrinėti šių antkapinių lentų kilmę, išsiaiškinti, kur palaidotiems kariams buvo užsakyta pagaminti antkapius.
