Vilniaus Kirdiejų rūmų sutvarkymui ir įveiklinimui – keturios architektūrinės idėjos

Sostinės širdyje, prie Bernardinų sodo, esantiems XVII amžiaus pradžios Kirdiejų rūmams, kuriuose įsikurs Vilniaus miesto muziejus, architektūrinio konkurso metu pasiūlytos keturios sutvarkymo ir įveiklinimo idėjos. Kai kurie pasiūlymai jose kartojasi – norima atverti Kirdiejų rūmus miestiečiams atsisakant ar pakeičiant neautentišką tvorą, skiriančią rūmus nuo Bernardinų sodo, o  priešais kompleksą esančią automobilių stovėjimo aikštelę pertvarkyti prieš rūmus esančią automobilių stovėjimo aikštelę į reprezentacinę, pėstiesiems skirtą aikštę.  

Konkurso dalyviai turėjo užduotį pateikti Kirdiejų rūmų komplekso – pagrindinių rūmų, vežiminės, oficinos – ir aplinkos sutvarkymo bei pritaikymo Vilniaus miesto muziejui idėjas.  

Vertinimo komisijos sprendimu, geriausią idėją pateikė MB „Dukart jot” autorių V. Buinevičiaus, J.  Jurgelio,  V. Bieliūno ir L. Valančiūno idėja „Sluoksniai”. Viešojo pirkimo laimėtojai bus paskelbti įvertinus tiekėjų kvalifikaciją. 

„Idėjos autoriai puikiai išlaikė balansą tarp paveldo išsaugojimo ir pritaikymo šiuolaikiniams poreikiams”, – apie pasiūlymą kalbėjo Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis. 

„Sluoksnių” idėja – kuo mažiau pakeisti esamą kompleksą, atskleisti ir eksponuoti įvairius istorinius ir kultūrinius sluoksnius. Anot idėjos autorių, patys Kirdiejų rūmai yra lyg eksponatas lankytojams. Nugriovus esamą mūrinę tvorą šiaurinėje pusėje architektai siūlo įrengti naują ažūrišką metalo tvorą, o išilgai palei tvorą – lengvų konstrukcijų paviljoną nedideliems renginiams, lauko ekspozicijoms, dirbtuvėms, poilsiui, darbui, lauko kavinei, skaityklai. 

Kirdiejų rūmų komplekso pagrindinio pastato vakariniame ir šiauriniame fasaduose numatoma atkurti buvusias arkadų angas. Siūloma nugriauti 2006 m. statybos balkoną šiaurinėje rūmų dalyje. Restauruojant fasadus numatoma pašalinti kai kuriuos vėlyvus užtinkavimo sluoksnius ir atidengti išlikusius autentiškus baroko, klasicizmo laikotarpio tinkus, rustų fragmentus, liktų ir atidengto autentiško plytų mūro detalių. 

Pastato viduje laikomasi tokio paties principo – konservuojami esami sienų paviršiai ir eksponuojami įvairiausių laikų, įskaitant ir XX a. pabaigą, rūmų istorijos sluoksniai. Ekspozicijoms siūloma instaliuoti specialiais sienas apsaugančias plokštes, langus dengiančias mobilias langines. 

Antroji vieta skirta MB „Studija nytt” autorių I. Lesausko, S. Norkaus, V. Pavlovski ir D. Savicko idėjai „Vilniaus kiemas”, trečioji – MB „DNA Studija” autorių A. Domino, A.  Navidausko, A.  Rasimavičiaus, M. Mickutės, G. Žukaitės ir G. A. Sakalio idėjai „316405″.  

Pirmosios vietos nugalėtojams skirta 9000 Eur, antrosios – 7000 Eur, trečiosios – 4000 Eur premija. 

Komplekso rekonstrukcija galėtų prasidėti 2025 metais. Patikrinus laimėtojo kvalifikaciją ir įvykus neskelbiamoms deryboms, bus pasirašoma techninio projekto rengimo sutartis. Gavus statybos leidimą, bus vykdomas rangos viešasis pirkimas, o jo laimėtojai atliks statybos darbus. Sutvarkius visą kompleksą į jį persikels Vilniaus miesto muziejus, šiuo metu besiglaudžiantis laikinose patalpose Vokiečių gatvėje.