14 vasario, 2017
Lietuvos parodų centras LITEXPO

Vilniaus knygų mugė 2017: dėmesys diskusijoms, renginiams ir Lietuvos pėdsakams pasaulyje

Tradiciškai virš 60 tūkst. lankytojų sulaukianti, vasario 23-26 d. vyksianti tarptautinė Vilniaus knygų mugė šiemet didžiausią dėmesį skirs po pasaulį pabirusiems lietuviškiems ženklams – žmonėms, savo darbais, kūriniais ir idėjomis garsinančiais Lietuvą. Svarbiausias šių metų akcentas – dvigubai išaugęs diskusijų aktualiausiomis kultūros, politikos bei visuomenės temomis skaičius bei besiplečianti mugės svečių geografija. Šiemet laukiama svečių net iš 15 šalių.

Česlovo Milošo eilėraščio „Filologija“ žodžiais prasidėjusi 18-osios Vilniaus knygų mugės spaudos konferencija sudėliojo visus taškus ant i: organizatoriai pristatė svarbiausius skaičius, renginius, svečius bei dar kartą aptarė šių metų mugės temą „Lietuviški ženklai pasaulyje“.

„Šiemet klausiame, kas yra lietuviškas ženklas, kaip mes matome pasaulį ir kaip pasaulis mato mus. Diskusijos, kultūrinė programa labiausiai tam ir skirta. Mūsų šalis jauna, jos tapatybės supratimai skiriasi, nors ir sutariame, kad esam užgimę tautos ir kalbos pagrindu. Bet ar atsisakysime žmonių, kurie laikė save lietuviais, nors lietuviškai nekalbėjo? XX a. pradžioje Oskaras Milašius, diplomatinio korpuso galva Prancūzijoje gina Lietuvą ir jos interesus net nemokėdamas lietuviškai. Kai Bobas Dylanas gauna Nobelio premiją, mes klausiam savęs, jis lietuvis ar ne. Kai miršta Leonardas Cohenas, sakom, kad mirė dar vienas lietuvis. Tie lietuviški ženklai kiekvienam vis kitokie. Bet visiems svarbūs“, – pristatydamas mugės temą sakė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas, mugės organizacinio komiteto narys Gytis Vaškelis

Organizatorių teigimu, didžiulis šios mugės išskirtinumas į Lietuvą bent trumpam sugrįžtantys po pasaulį išsibarstę kūrėjai ir kultūros bei mokslo šviesuliai. Šiemet mugėje laukiama net 19 lietuviškų ženklų.

„Mugė – tai ne vien filologinis renginys. Tai visuomeninis renginys. Svarbiausios diskusijos kur kas platesnes, apimančios ne tik filologinį laiką. Svečiai kalbės apie tai, kokią Lietuvą rodome pasauliui. Ši tema itin aktuliai nuskamba dabartinio skandalo kontekste. Ženklų įvardijimas, susumavimas – tai jau Lietuvos šimtmečio šventimas. Juk gyventi ir kurti reikės ir po to, šventei praėjus“, – teigė Lolita Varanavičienė, leidyklos „Tyto Alba“ atstovė ir mugės organizacinio komiteto narė.

Nors, pasak Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomosios direktorės Aidos Dobkevičiūtės, Lietuvos leidybos sektorius vis dar nepasiekia 2008 m. lygio kai per metus buvo išleidžiama 4500 naujų pavadinimų knygų, tačiau leidėjai mugei ruošiasi itin aktyviai. Nemažai naujienų, kurios mugę pasieks tiesiai iš spaustuvių siūlys ne tik didžiosios leidyklos, bet ir pirmą kartą mugėje dalyvaujantys savilaidos autoriai, taip pat muziejai, galerijos. „Muzikos salės“ organizatorių teigimu, nemažai vinilinių plokštelių bei kompaktinių diskų į mugę keliaus taip pat tiesiai iš leidybos kompanijų.

„Muzikos salė“ sugriovė mitą, kad lietuviška muzika mums nerūpi. Priešingai – sulaukiame disžiulio muzikantų susidomėjimo bei gausaus lankytojų būrio, kurie ne tik klausosi muzikos, bet ir nori bendrauti su atlikėjais. Šiemet tam ir skiriame didžiausią dėmesį – pokalbių bei susitikimų, moderuojamų savo srities profesionalų Ramūno Zilnio ir Domanto Razausko, mugėje tikrai netrūks. Jaučiame ir didelį susidomėjimą naujais bei perleidžiamais albumais “, – sakė Agnė Masalskytė mugės Muzikos salės organizatorė, asociacijos AGATA direktorė

Parodų ir kongresų centro „Litexpo“ parodų grupės vadovė Milda Gembickienė sako, kad Vilniaus knygų mugė jau tampa tikru lietuvišku ženklu pasaulyje, kuris ne tik žinomas tarp specialistų, bet ir atsiduria populiariosios pasaulio literatūros puslapiuose.

„2008 m. Vilniaus knygų mugėje viešėjęs vienas žinomiausių šiuolaikinių autorių Jonas Irwingas, naujausioje savo knygoje, tiesiogiai pasakoja apie šią mugę, mini ją kaip savo romano veiksmo vietą. Tai gyvas patvirtinimas, kad ne tik sukviečiame ženklus, sutelkiame skaitančią ir kuriančią bendruomenę, bet ir patys išeiname į pasaulį“, – M. Gembickienė.

Organizatorių teigimu, šiemet lankytojai vėl kviečiami ruoštis iš anksto: išstudijuoti programą, pasirinkti renginius, iš anksto įsigyti bilietus. Taip pat visi norintys mugę patogiai pasiekti iš Vilniaus centro galės pasinaudoti nemokamais autobusais. Kaip įprasta, į mugę lankytojus iš stotelės „Arkikatedra“ kas pusvalandį nemokamai veš trys autobusai.

Išsamią renginių programą naujienas bei naudingą praktinę informaciją rasite čia: www.vilniausknygumuge.lt

FAKTAI IR SKAIČIAI

Vilniaus knygų mugė rengiama 18-tą kartą.

Gausiausia svečių delegacija iš Ukrainos (10 leidyklų) ir Jungtinės Karalystės (leidėjų delegacija ir Londono knygų mugės atstovai). Taip pat tarp užsienio svečių – leidėjai iš Rumunijos, Katalonijos, Slovėnijos, Latvijos.

Šiemet:

  • 303 dalyviai: 270 iš Lietuvos ir 33 iš 8 užsienio šalių (Ukrainos, Vokietijos, Japonijos, Baltarusijos, Lenkijos, Estijos, Čekijos, Indijos);
  • 40 naujų dalyvių; pirmą kartą mugėje dalyvauja penki savilaidos autoriai, Lietuvos reformatų leidėjų kolektyvinis stendas (Reformatai šiemet mini Lietuvos reformacijos 500 metų jubiliejų). Kolektyvinis Lietuvos katalikų bažnyčios leidėjų ir žiniasklaidos priemonių stendas. Po kelių metų į mugę grįžta Japonijos ambasada;
  • 400 kultūrinių renginių;
  • 29 užsienio svečiai iš 15 šalių (Rusija, Lenkija, Ispanija, Prancūzija, Ukraina, Suomija, Izraelis, Italija, JAV, Islandija, Čekija, Estija, Baltarusija, Vokietija, Jungtinė Karalystė);
  • 40 Muzikos salės dalyvių;
  • 12 meno parodų;
  • 000 m² – bendras mugės plotas su renginių zonomis;

3 ekspozicinės salės: grožinės literatūros (5 salė), akademinės literatūros salė bei bukinistų ir savilaidos autorių erdvė (3 salė), Vaikų literatūros ir Muzikos salė (4 salė).

14 renginių erdvių: Rašytojų kampas, konferencijų salės 5.1/5.2/5.3/5.5/3.1/3.2, Forumas-LRT studija, Kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“, Vaikų scena, Muzikos salės scena, Bibliotekų erdvė, Literatų svetainė, Kūrybinės „ė“ dirbtuvės.

Komentarai (1)

Komentavimas išjungtas.

  1. ISTORINĖ ATMINTIS 2017-02-24 .Kaip visada prieš kameras mugėje turėtų pasirodyti, pasirodys „kvislingai arba tautos išgamos“(Algirdas Patackas) – A.Bumblauskas,T.Veisaitė,T.Venclova ir kt..


Vita Daniliauskas / Dariaus Pavalkio nuotr.
21 gruodžio, 2024

Prieš 70 metų, Kūčių išvakarėse, tarsi lenktyniaudamas su Kūdikėlio Jėzaus atėjimu, Griškabūdžio parapijos narių Liudos ir Vytauto Daniliauskų šeimoje apie […]

20 gruodžio, 2024

Kelionės vienam dažnai vertinamos kaip drąsos reikalaujantis žingsnis, tačiau jos suteikia neįtikėtiną laisvės jausmą ir galimybę pažinti save. Spontaniškumas čia […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

19 gruodžio, 2024

Kiekvienais metais šv. Kalėdos atneša ne tik šventinį laukimą, bet ir kvietimą dalintis šiluma, bendryste bei kūrybingumu. Šiais metais Kalvarijos […]

19 gruodžio, 2024

Vestuvės – tai viena gražiausių ir svarbiausių dienų poros gyvenime. Tačiau šiandienos visuomenėje jos dažnai tampa ne tik šventė, bet […]

19 gruodžio, 2024

Ketvirtadienį Neringos savivaldybės taryba priėmė sprendimą pakoreguoti įvažiavimo į Neringą rinkliavos dydžius. Dešimt mėnesių – nuo rugpjūčio 21 d. iki […]

18 gruodžio, 2024

Sostinės taryba kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui prof. Vytautui Miškiniui suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą. Toks įvertinimas […]

17 gruodžio, 2024

Kauno miesto taryba pritarė, kad kitą pavasarį Dariaus ir Girėno stadione esanti veja būtų pakeista rulonine hibridine žole. Kaip skelbiama […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr
17 gruodžio, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje 2024 m. Bronio Savukyno premija įteikta rašytojai, eseistei, žurnalistei Gintarei Adomaitytei. Premija ji įvertinta už daugiametę ekspresyvią […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]

Modesto Endriuškos nuotr.
13 gruodžio, 2024

„Galiausiai civilizacijos žūsta dėl to, kad klauso savo politikų, o ne savo poetų”, – sakė vienas žinomiausių pasaulyje lietuvių kino […]

12 gruodžio, 2024

Gruodžio 12 d. Šiandien Lietuvos sezono Prancūzijoje uždarymo diena. Sezoną užbaigs būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus bei vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo […]

12 gruodžio, 2024

Stalo žaidimai suaugusiems tampa vis populiaresniu pasirinkimu organizacijose, rengiančiose komandos formavimo veiklas. Jie ne tik sukuria smagią ir atsipalaidavusią atmosferą, […]

11 gruodžio, 2024

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) iki sausio 18 dienos veikia šventinė paroda „Senoviniai Kalėdų eglutės […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

Talpūnuose gyvenanti Almutė Laučiūnienė „YouTube“ kanale paskelbė daugiau kaip pusketvirto tūkstančio savo įdainuotų liaudies dainų ir giesmių bei savo sukurtų dainų / autorės archyvo nuotr.
11 gruodžio, 2024

Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

10 gruodžio, 2024

Biblioteka – erdvė, kur susitinka kartos, dalijamasi patirtimi ir drauge mokomasi. 2024 m. gruodžio 6 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje […]

10 gruodžio, 2024

Šalia didžiausios šalies oranžerijos, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune, prasidėjo statybos darbai: per šią žiemą čia bus įrengtas vadinamasis […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]