Vilniaus knygų mugė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos edukatorės akimis
Vasario 20–23 d. parodų centre LITEXPO vyko tarptautinė Vilniaus knygų mugė, kurioje tradiciškai savo edukacijas pristatė ir Lietuvos viešosios bibliotekos.
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka (ŠAVB) taip pat kvietė mugės lankytojus susitikti parodų centro 4-oje salėje, įsikūrusioje Bibliotekų erdvėje, ir siūlė išbandyti vieną populiariausių ŠAVB Knygos grafikos centro ekslibriso edukacijų – „Vienas atspaudas“. Edukacijas vedė ŠAVB Knygos grafikos centro edukatorė, menininkė Lolita Putramentienė-Braza.
Nuo 2019 m. balandžio mėnesio ši edukacinė programa buvo įtraukta ir į „Kultūros paso“ paslaugų rinkinį, Šiauliuose susilaukia didelio moksleivių ir suaugusiųjų susidomėjimo. Edukacijos dalyviai susipažįsta su monotipija, ją taikydami išmoksta susikurti atspaudą ir pagal jį pasigamina asmeninį ekslibrisą.
Pasak ŠAVB KGC edukatorės L. Putramentienės-Brazos, šios keturios dienos, praleistos Vilniaus knygų mugėje, suteikė nepakartojamų įspūdžių, ilgam įsirėžusių į atmintį. Dalijamės edukatorės įspūdžiais:
Vilniaus knygų mugė turi dešimtis veidų, nelygu, kas apie ją rašo ir reflektuoja. Vienokį įspūdį apie Knygų mugę gali susidaryti leidykla, kitokį – rašytojas. Dar kitą – eilinis lankytojas arba populiarus pramogų pasaulio atstovas. Būtų galima vardyti daug variantų. Mano keturių dienų misija Vilniaus knygų mugėje – vesti ekslibriso kūrybines dirbtuves, pristatant Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešąją biblioteką, Knygos grafikos centrą, dailininko Gerardo Bagdonavičiaus fondą ir programą „Vienas atspaudas“. Tai įprasmino mano darbą ir kūrybinę laisvę. Knygos ženklo dirbtuvėles aplankė apie porą šimtų mugės lankytojų. Visų, atėjusiųjų kurti knygos ženklą, norai buvo išpildyti. Prieš pradedant piešti, kiekvienam papasakojau, kas yra ekslibrisas, kokia jo tiksli reikšmė, kaip reikia parašyti šriftą veidrodinio atspindžio būdu, kokie gali būti naudojami simboliai ir piešiniai, ir kaip turėtų atrodyti baigtas darbelis. Tuomet vyko kūrybinis procesas, į kurį įsitraukė ir vaikai, ir jų tėveliai, ir seneliai. Vaikų ekslibrisai buvo laisvi, linksmi ir išradingi. Suaugusiuosius vis dėlto varžė stereotipai ir baimė dėl galbūt nepavyksiančio rezultato. Nepaisant viso šito, nepasisekusių ekslibrisų nebuvo. Visi džiaugsmingais veidais iškeliaudavo nešini savo sukurtomis monotipijos miniatiūromis, pažadėję jomis žymėti Knygų mugėje nusipirktas knygas. Ekslibrisus lankytojai galėjo pažymėti ŠAVB ir Gerardo Bagdonavičiaus ekslibriso fondo antspaudais.
