Vilniaus miesto istorija – pašto korespondencijos spauduose

Vilniaus centriniame pašte pristatoma filatelisto Liudo Mažylio paroda, kurioje eksponuojami Vilniaus miesto pašto įstaigų pašto korespondencijos spaudai, naudoti nuo 1860 metų iki šių dienų. Ant laiškų, antspauduotų Vilniuje, išlikę užrašai ВИЛЬНО, WILNA, WILNO, ВИЛЬНЮС, VILNIUS žymi ne tik sostinės, bet ir visos Lietuvos istoriją.  

„Ši filatelinė paroda – tai žvilgsnis į permainingą Vilniaus miesto istoriją. Vilnietiškųjų pašto spaudų raida puikiai atspindi Vilniaus likimą, o drauge – ir visos šalies istoriją pastarųjų šimtmečių politiniuose verpetuose.

Valdžių ir politinių režimų kaitą liudija ant pašto korespondencijos likę spaudai, juose Vilniaus vardas antspauduotas ir rusiškai kirilica, ir vokiškai, ir lenkiškai“, – pažymi parodos autorius L. Mažylis.

Ekspoziciją pradeda XIX a. pašto spaudai su užrašu kirilica ВИЛЬНО ir trimis pirmosiomis mėnesio pavadinimo raidėmis, žyminčiomis pašto korespondencijos antspaudavimo datą. „Tai unifikuoti, visoje carinėje Rusijos imperijoje naudoti pašto spaudai. Vėliau jie keitėsi: vadovaujantis Pasaulinės pašto sąjungos trečiojo kongreso nutarimu, nuo 1890 metų įvesti naujo tipo spaudai: juose mėnuo įrašytas nebe raidėmis, o romėnišku skaičiumi, data – „kryžmai“. Dešimtmečiui praėjus atsirado dar vienas pokytis – antspaudavimo data pradėta rašyti tik arabiškais skaitmenimis“, – pasakojo kolekcininkas. Tąsyk ir Vilnius „pavirto“ ВИЛЬНА, nors daugelyje Vilniaus geležinkelio pašto stoties pašto vagonų spaudų iki pat Pirmojo pasaulinio karo išliko ВИЛЬНО.

Ekspozicijoje galima išvysti ir Pirmojo pasaulinio karo meto Vokietijos karo lauko paštų, lokalizuotų Vilniuje, taip pat kai kurių karinių dalinių pašto spaudų. Kaizerinės okupacijos laikotarpiu, kai 1916 m. atsirado civilinis Oberbefehlshaber Ost paštas, ant antspauduojamos pašto korespondencijos puikavosi vokiškas vietovardis WILNA.

„Lankytojai ekspozicijos stenduose išvys ir 1920-ųjų pašto spaudo pavyzdį – jame puikuojasi jau lietuviškas įrašas – VILNIUS. Vis dėlto didžiąją dalį tarpukario Lietuvos istorijos tarpsnio liudija lenkiški – su įrašu WILNO – antspaudai, žymintys priklausomybę ir vadinamajai Vidurio Lietuvai, ir Lenkijos valstybei“, – pasakojo L. Mažylis.

Jis pažymi, kad 1939–1940 metais ant Vilniuje antspauduotos pašto korespondencijos vėl atsirado lietuviškasis vietovardis – VILNIUS, o kai kurie antspaudai su šiuo lietuvišku įrašu pergyveno ir hitlerinę okupaciją. Tuo tarpu sovietmečiu pašto anspaudai turėjo būtinąjį rusišką įrašą ВИЛЬНЮС, o greta būdavo ir lietuviškai parašytas Vilniaus vietovardis. „9-ojo dešimtmečio pabaigoje rusifikacija buvo pasiekusi kulminaciją, todėl pašto spaudai darėsi vien tik rusiški. Atkūrus Nepriklausomybę į pašto spaudus vėl sugrįžo lietuviški įrašai“, – pasakojo filatelistas L. Mažylis.

Filatelistas L. Mažylis yra VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius. Kolekcininkas domisi carinės Rusijos imperijos pašto plėtra mažosiose Lietuvos vietovėse bei tarpukario Lietuvos paštų veikla.