Vilniaus miesto savivaldybė ragina „Lietuvos energiją“ siekti tvaraus energetikos ūkio vystymosi bendromis jėgomis
Europos Komisijai priėmus sprendimą skirti 150 mln. EUR paramą naujai „Lietuvos energijos“ statomai 345 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinei jėgainei, kuri degins komunalines atliekas ir biokurą, Vilniaus miesto vadovybė džiaugiasi būsima investicija į miesto ūkį, bet taip pat primena pamirštą Vilniaus 3-iosios termofikacinės elektrinės klausimą ir ragina projekto vystytojus tęsti derybas dėl galimo jos panaudojimo.
„Naujas kogeneracinės jėgainės projektas yra itin svarbus Vilniaus miestui. Be europinės paramos jo perspektyvos būtų neaiškios, todėl džiugu, jog Europos Komisija uždegė jam žalią šviesą. Vis tik, manome, kad būtų racionalu įvertinti galimybes panaudoti šiuo metu nebeeksploatuojamos TE-3 infrastruktūrą, tokiu būdu sutaupant dalį lėšų. Todėl kviečiame „Lietuvos energiją“ bendradarbiauti, racionaliai sprendžiant projekto įgyvendinimo klausimus ir užtikrinant jo naudą visiems vilniečiams“, – sakė už sostinės šilumos ūkio klausimus atsakingas Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas Valdas Benkunskas.
Savivaldybė pasigenda didesnio nacionalinės valdžios dėmesio TE-3 klausimu. Nuo šių metų sausio dėl nutrauktų VIAP dotacijų savo veiklą nebevykdančios trečiosios termofikacinės elektrinės likimas taip ir liko neišspręstas, o tuo pačiu nežinioje liko ir apie 200 čia dirbusių specialistų, kurių nemažą dalį teko atleisti.
„Iš esmės kalbame apie šiuo metu visiškai nenaudojamą kogeneracinės elektrinės infrastruktūrą. Manau, jog TE-3 panaudojimo klausimas naujosios jėgainės vystymo kontekste yra nepakankamai išdiskutuotas.
Juk būsimas projektas bus finansuojamas ne vien EK, bet ir savomis lėšomis. Todėl čia yra viešasis interesas būsimą projektą vystyti racionaliau, ekonomiškiau ir galvojant, kaip galime panaudoti jau turimus išteklius. Taigi, čia matyčiau rimtą galimybę sėsti ir bendradarbiaujant kartu su projekto vystytojais – „Lietuvos energija“ – numatyti, kaip galime geriau užtikrinti tvarų šilumos ūkio vystymą.
Būsima jėgainė bus sudaryta iš dviejų įrengimų – vienas bus kūrenamas biokuru (70 MW elektrinė ir 174 MW šiluminė galia), o kitame bus deginamos neperdirbamos komunalinės atliekos (18 MW elektrinė ir 53 MW šiluminė galia).
