Vilniaus pakraštyje ruošiamasi statyti krematoriumą: kaimynai jau sukilo
Vilniaus pakraštyje, Lentvario gatvėje, ruošiamasi statyti krematoriumą. Jo statytojai tikina, kad tai puiki vieta tokiam objektui, nes teritorija – pramoninė, artimiausi gyventojai tolokai, aplinkui nėra jokių mokymosi ar sveikatos priežiūros įstaigų. Vis dėlto kaimynai nepatenkinti. Ir labiausiai tuo, kad procesas jau pajudėjo į priekį, o jie apie projektą nebuvo informuoti.
Vienintelis krematoriumas Lietuvoje šiuo metu veikia Kėdainiuose. Vilniuje jau buvo bent keletas iniciatyvų jį statyti, tačiau kol kas nė viena iš jų nebuvo įgyvendinta. Garsiausiai nuskambėjo ir daugiausia kritikos sulaukė noras įrengti krematoriumą laidojimo rūmuose Olandų gatvėje, prieš šį projektą piestu stojo vietos gyventojų bendruomenė, sulaukusi ir politikų paramos.
Pasak Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento Plėtros planavimo skyriaus vedėjos Rūtos Matonienės, po diskusijų taryboje, gyventojų išsakyto nepasitenkinimo dėl krematoriumo planų Olandų g., vasarį buvo priimtas tarybos sprendimas nepritarti krematoriumo šioje vietoje įrengimui. Šis tarybos sprendimas yra apskųstas teismui, posėdis numatytas rugpjūčio mėnesį.
Naujas krematoriumas
Dabar pasigirdo kalbų apie naują projektą. UAB „Stalita“ planuoja krematoriumą pastatyti Lentvario gatvėje, 15B numeriu pažymėtame sklype. Šiuo metu sklype, kurio galima paskirtis – komercinė arba pramonės ir sandėliavimo, jokia veikla nėra vykdoma.
Tiesa, statybų dar reikės palaukti, kol kas parengta planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos informacija. Kaip 15min sakė šios informacijos rengėjos, bendrovės „Aplinkos vadyba“ direktorius Nerijus Dilba, žengti tik pirmieji žingsniai ir prireiks 3–4 mėnesių iki galimybės kalbėti apie statybos leidimą.
„Toliau bus rengiami projektavimo dokumentai tolimesniems darbams – poveikio visuomenės sveikatai vertinimui ir t.t.“, – teigė N.Dilba.
R.Matonienė patvirtino, kad Aplinkos apsaugos agentūra raštu informavo Vilniaus miesto savivaldybę apie parengtą Atrankos išvadą dėl krematoriumo pastato statybos ir kremavimo veiklos Lentvario g. 15B poveikio aplinkai vertinimo.
„Atrankos išvadoje sakoma, kad planuojamai ūkinei veiklai (Krematoriumo pastato statybai ir kremavimo veiklai) nurodytoje teritorijoje poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Po šio dokumento viešinimo gautas motyvuotas prašymas persvarstyti išvadą. Aplinkos apsaugos agentūros posėdis preliminariai planuojamas liepos antros pusės pradžioje. Informaciją dėl Galimų krematoriumo statybos zonų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje schemos savivaldybė galės pateikti PAV persvarstymo posėdyje“, – 15min paaiškino Vilniaus savivaldybės Plėtros planavimo skyriaus vedėja.
Kaimynai nepatenkinti
Tačiau dar neįsibėgėjęs projektas jau sulaukė gyventojų nepasitenkinimo. Marius Bendorius, gyvenantis šalia esančiame Liudvinave, Šešėlių gatvėje, paskelbė peticiją, kuria reikalaujama iš projekto vykdytojų parengti objekto poveikio aplinkai vertinimą (PAV), kurio ataskaita būtų aptariama su visuomene.
Savo kreipimesi į Vilniaus savivaldybės administracijos direktorę M.Bendorius rašo iš Panerių seniūnės Boženos Maciukevič gavęs informaciją apie planuojamą krematoriumo statybą Lentvario g. 15B ir kad planuojamai kremavimo veiklai vykdyti poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas. Vyras su tokiu teiginiu nesutinka ir savo peticija reikalauja, kad PAV būtų atliktas.
„Prašau panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2016 05 27 priimtą atrankos išvadą bei įpareigoti krematoriumo projekto vykdytojus UAB „Stalita“, Geležinkelio g. 3-14A, Vilnius, atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir su gautais rezultatais supažindinti ne mažiau kaip 51 proc. Panerių seniūnijos gyventojų pasirašytinai“, – rašo M.Bendorius.
15min M.Bendorius teigė apie būsimą krematoriumo kaimynystę sužinojęs visiškai atsitiktinai.
„Visi Liudvinavo gyventojai nepritaria krematoriumo statyboms, nuo tos vietos iki mūsų gyvenvietės tėra apie 700 metrų, šalia yra Vokės upė, slėnis, toliau – Trakų Vokė. Visi gyventojai yra prieš, todėl pirmiausia ir parašėme raštą, kodėl buvo išduotas leidimas nerengti PAV. Kitas žingsnis bus surinkti gyventojų parašus ir įteikti valdžios institucijoms, kad gyventojai yra prieš. Čia gyvena senyvi žmonės, kurie jau patys kovoti nelabai gali, todėl to ėmiausi aš“, – kalbėjo M.Bendorius.
Poveikio aplinkai vertinimo nereikia
N.Dilba patvirtino, kad PAV išties nebus atliekamas, jį pakeis poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūra, tą leidžia įstatymas: „Šiam projektui pagal įstatymo reikalavimus turi būti atlikta poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūra, jos metu pateikiama informacija apie išmetamus teršalus, triukšmą, galimą poveikį gyventojams, aplinkinėms teritorijoms ir t.t. Tada atsakinga institucija priima išvadą, kad išsamesnis poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas.“
Aplinkos apsaugos agentūra, pasak M.Bendoriaus, tokį sprendimą jau yra priėmusi. Tačiau N.Dilba gyventojus ramina: nors su poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūros dokumentais susipažinti galima tik Aplinkos apsaugos agentūros puslapyje, bet dar bus atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, o jo rezultatus pravaloma svarstyti viešai.
Pagal projektą krematoriume planuojamos dvi deginimo kameros (pradiniame etape 1 kamera, atsiradus poreikiui gali būti sumontuota ir pradėta naudoti antra kamera), dirbti krematoriumas žada septynias dienas per savaitę, per metus numatoma per 4 tūkst. kremacijų.
Kaip rašoma poveikio aplinkai vertinimo atrankos informacijoje, planuojamame krematoriume deginimo proceso metu į aplinkos orą išsiskirs teršalai, susidarantys degant žmonių palaikams, drabužiams, karstams bei gamtinių dujų degimo produktai. Tačiau kremavimo įrenginys būsiąs eksploatuojamas taip, kad nebūtų viršijamos į atmosferą išmetamų teršalų ribinės vertės.
Kremavimas populiarėja
Projekto rengėjai taip pat tvirtina, kad artimiausias darželis ir mokykla nuo būsimojo krematoriumo vietos yra Grigiškėse, gyvenamosios teritorijos – už 700 metrų pietvakarių kryptimi.
„Dabar mirusiųjų palaikai vežami kremuoti į Kėdainius arba į kaimynines šalis. Žiūrint iš didžiausio Lietuvos miesto poreikio pozicijos, tai užtrunka daug laiko, reikalauja papildomų išlaidų transportui. Krematoriumo įrengimas Vilniaus miesto pakraštyje patenkintų vilniečių ir aplinkinių rajonų gyventojų poreikius. (…) Vilniaus miesto ir aplinkinių teritorijų gyventojai išvengtų nepatogumų ir papildomų išlaidų, o Vilniaus miestui tai padėtų spręsti vietų kapinėse trūkumo problemą“, – teigiama bendrovės „Aplinkos vadyba“ parengtoje informacijoje.
Taip pat čia pateikta statistika, pagal kurią 2014 m. iš Vilniaus m. ir Vilniaus raj. kremuota 679 mirusieji (apie 9,5 proc.). Prognozuojama, kad iki 2020 metų, veikiant krematoriumui Vilniuje, nutarusių kremuoti mirusiųjų artimųjų palaikus skaičius vien tik Vilniaus mieste ir rajone siektų apie 20 procentų.
Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamentas rengia galimų krematoriumo statybos zonų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje schemą. Liepą ji bus teikiama svarstyti Vilniaus tarybai.
