Vilniaus programuotojos drąsina Molėtus
„Geriau daryti interneto pardavimų svetainę netobulą ir paleisti ją dabar, negu tris metus krapštytis prie jos bedailinant ir paskui suprasti, kad tos prekės, kurią norite parduoti, niekam nereikia“, – šią mintį programuotoja Jurga Girdzijauskaitė iš sambūrio Vilnius Girls Code (angl. Vilniaus programuotojos) Molėtų bibliotekoje vykusiame susitikime pakartojo kelis kartus.
Taisyklė „devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk“ tiko siuvėjams, bet ne visuose šiuolaikiniuose darbuose ji pasiteisina. Daryti dabar, galvoti bedarant – jei turite draugų programuotojų, toks ne tik darbo, bet ir gyvenimo metodas jums turėtų būti pažįstamas.
Sugebėjimas gyventi neapibrėžtume, nusiteikimas nuolatos mokytis naujų dalykų ir požiūris į problemą ne kaip į sunkumą, o kaip į įdomybę – savybės, kurias ugdysite, jei nuspręsite pasinerti į programavimą.
Kartu su Jurga Molėtų biblioteką šeštadienį aplankė dar trys viešnios iš sambūrio – Inga Vaičiakauskaitė-Lukošė, programuoti išmokusi pati, ir informacinių technologijų studijas universitete baigusios programuotojos Jevgenija Sinkevič bei Alina Karpeļceva, persikėlusi Vilniun iš Latvijos ir per mažiau nei metus puikiai išmokusi kalbėti lietuviškai.
Ką žmonės dirba dangoraižiuose visą dieną?
Su Jurga iš pradžių susitikome Vilniuje, prie vieno iš stiklinių dangoraižių. Programuoja Jurga jau septynerius metus, darbas jai labai patinka, studijavo informatiką, nors mokykloje galvojo apie istorijos ar menų studijas.
– Kai kurie žmonės, kurie norėtų pabandyti mokytis programavimo, dvejoja, sako – bet man mokykloje matematika labai blogai sekėsi.
– Reikalingas loginis mąstymas. Bet ar čia reikia daug matematikos? Gal ne.
– Kokia Jūsų darbo diena?
– Mes dirbame nuo kada patogu. Nėra taip, kad nuo aštuonių iki penkių. Ateini gal anksčiau, išeini gal vėliau. Dirbi, aišku, prie kompiuterio. Daug susitikimų su kolegomis, derini visokius dalykus. Kartais išvažiuoji į komandiruotę į užsienį. Turime visokių pramogų biure – stalo tenisą, stalo futbolą, galima žaisti, jeigu reikia pailsėti nuo protinio darbo.
– Ar tai vienišas darbas?
– Ne, turime visą komandą, gali kartais vienas pabūti, bet vyksta daug susitikimų, daug laiko deriname viską ir patys sprendžiame, kaip ką darysime. Gal šiek tiek netgi mažiau praleidi laiko būdamas vienas ir galvodamas, kaip viską įgyvendinti. Tai tikrai nėra vieno žmogaus darbas.
– Kas yra Vilnius Girls Code?
– Įkūrėme Vilnius Girls Code kad suburtume tas merginas, kurios programuoja, nes mūsų labai nedaug. Idėja buvo tiesiog susitikti, bendrauti, atsakyti į klausimus, palaikyti vienoms kitas, tuo pačiu surasti žmonių, moterų, kurios gali kalbėti viešai, kad jos būtų matomos ir įkvėptų kitas moteris siekti šito kelio.
– Kodėl mažai moterų programuoja? Statistika rodo, kad bendrai mokslinėse specialybėse ir inžinerijoje Lietuvoje moterų dalis didžiausia ES.
– Daug įvairių teorijų, kodėl taip yra. Gal stereotipai daug veikia, kad čia vienišas darbas, kas yra netiesa. Kad visą laiką prie kompiuterio sėdi. Gal sunkesnis darbas iš tos pusės, kad dažnai nepasiseka, yra daug ko, kas ne visai išeina, daug ko nežinai, reikia išmokti, dėl to gal sunkiau jaustis tvirtai ir užtikrintai. Gal moterys yra labiau linkusios taip jaustis, joms gal nelabai patinka toks neužtikrintumo jausmas visą laiką (juokiasi).
Inga Vaičiakauskaitė-Lukošė
Moterys – mažuma, bet aktyvi ir laukiama
Į susitikimą su programuotojomis Molėtų bibliotekos Informacijos skaitykloje šeštadienį atėjo įvairaus amžiaus žmonių, tiek vyrų, tiek moterų. To programuotojos ir siekė. Jurga supažindino su elektroninės prekybos galimybėmis, Inga vedė praktinį programavimo užsiėmimą, o atsakydamos į susirinkusiųjų klausimus viešnios ne kartą diskutavo tarpusavyje.
„Ar tikrai vyrai programuoja geriau?“ – domėjosi viena iš susitikimo dalyvių.
Toks įspūdis gali susidaryti gimnazijoje, kai matai, kad merginų informatiką renkasi ženkliai mažiau, nei vaikinų, o pamokų metu jie taip pat laikosi atokiai vieni nuo kitų. Jei tokią frazę nuolat girdėsi ne tik iš draugų, bet ir iš mokytojų, jeigu ją dar kas nors pakartos studijų metu ir darbe, gali imti ir patikėti, kad žmonės žino, ką sako.
Nebent šitą mitą sugriaus asmeninė patirtis arba susitikimas su Vilnius Girls Code programuotojomis.
„Jeigu išgirsite, kad kokiame nors darbe žmonės laikosi nuostatos, jog merginos programuoja blogiau, tai net neikite į tokią įmonę dirbti”, – sako Inga. Ko ten eiti – ir nesąmonių klausytis reikės, ir atlyginimo lygaus su vyrais tikėtis neverta, o rinktis programuotojos šiandien turi iš ko.
Ingos teigimu, įmonės, kurios ieško informacinių technologijų specialistų, supranta, kad tam, jog būtų sukurtas geras produktas, tenkinantis įvairių žmonių poreikius, jį ir kurti turi kuo įvairesnių žmonių komanda. Tokių pažangių įmonių, Ingos teigimu, dabar dauguma.
„Bet viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus, – Ingą papildo Alina. – Tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje esu susidūrusi su žmonėmis, kurie vis dar mano, kad vyrai programuoja geriau“.
Jurga pasakoja apie prekybos internete galimybes
„Bet kuriuo atveju dabar yra geriausias laikas moterims ateiti į programavimą“, – įsitikinusi Inga.
Programuotojos teigimu, durys moterims dabar plačiai atvertos, jų dabar daugiau, nei prieš dešimtmetį, bet dar trūksta, darbą nesunkiai galima surasti baigus 10 mėnesių programavimo kursus. Trijų tūkstančių į rankas iš karto nebus, bet Inga mini pavyzdį, kai net ir pradinis atlyginimas – 700 EUR – patirties dar neturinčiai kolegei yra didesnis, nei jaunam žmogui be patirties daugelyje kitų sričių. Augant patirčiai, ilgėjant gyvenimo aprašymui, atlyginimas kyla.
Kursai ar universitetas?
Jei užtenka kursų, ar verta stoti informacinių technologijų studijuoti į universitetą?
„Tuo metu, kai mokiausi, gal ir nesupratau, kam man visų tų dalykų reikia, tai išaiškėja dabar, bedirbant“, – sako Jurga, neabejojanti, kad rinktis studijas universitete verta. Greta žinių, programuotojos teigimu, universitetas duoda naudingų ryšių ir galimybę praktikų metu susipažinti su pažangiausiomis įmonėmis. Pati Jurga praktiką atliko Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje, didžiausioje pasaulyje dalelių laboratorijoje (CERN).
Jevgenijos požiūriu, universitetas suteikia ne tik žinias, jis formuoja žmogaus asmenybę, išplečia jo akiratį, ugdo loginį mąstymą. Programuotojos teigimu, universitetinis išsilavinimas svarbus ir siekiant karjeros, norint dirbti su sunkesniais, geriau apmokamais projektais.
„Nebūtinai, – Jevgenijai prieštarauja Alina, – pažįstu žmonių, kurių atlyginimai triskart didesni nei mano, o informacinių technologijų universitete jie nestudijavo“.
Universitetas ar kursai? Programuotojų nuomonės išsiskyrė
Programuotojos priminė, kad Google, Apple ir IBM yra paskelbusios, kad universitetinis išsilavinimas nebėra būtinas priimant žmones į darbą.
Inga baigė politikos studijas ir keletą metų dirbo valstybės tarnyboje. Programuoti mokėsi pati, ir po 10 mėnesių kursų atidarė sau duris į pasaulį, kuriame mokaisi kiekvieną dieną, o atlyginimai didesni ir, tikėtina, dar augs.
Jei nėra galimybių ar noro mokytis universitete – turint internetą kokybiški kursai visada po ranka, jų galima rasti edX, Coursera ir kitose platformose.
„Ne visi žmonės gali mokytis savarankiškai. Man universitetas buvo labai naudingas, – sako Alina. – Ten yra disciplina, ten aš žinojau, ką turiu išmokti, kokius namų darbus padaryti. Viena pati nebūčiau tų namų darbų dariusi. Bet jei gebate mokytis patys, visko galite išmokti namie“.
Vilnius Girls Code tikisi, jog susitikimas įkvėpė molėtiškes ir molėtiškius. „Gal dabar neturite ką parduoti ir susikurtą interneto parduotuvę kuriam laikui pamiršite, bet vieną dieną pagalvosite – o gal galėčiau pardavinėti medų? Gal ne tik savo, bet ir kaimyno, o gal visų Molėtų? Tada grįšite prie to, ką šiandien išmokote, ir pasinaudosite“, – pristatydama galimybes prekiauti internete kalbėjo Jurga.
Norėdamos įkvėpti ir padrąsinti susirinkusius, merginos minėjo ne vieną interneto sėkmės pavyzdį iš savo aplinkos – populiarias knygas apie interneto rinkodarą rašantį kolegą, taip pat populiarų ikonų kūrėją https://iconutopia.com/ , abu jie iš Lietuvos, galėtų būti ir iš Molėtų.
Susitikime merginos ir pačios jautėsi įkvėptos. „Molėtai tokie gyvybingi ir gražūs, visada smagu juos aplankyti“, savo feisbuko paskyroje rašo Jurga.
Planuodama inovatyvias paslaugas Molėtų biblioteka tiria bendruomenės poreikius. Jei norėtumėte mokytis programavimo pagrindų bibliotekoje, rašykite mums adresu austeja.biblioteka@gmail.com
Molėtų bibliotekos informacija
