Vilniaus rotušėje pagerbti paveldo vertybių saugotojai: tradicijos gyvos tol, kol jas puoselėjame
Trečiadienį Vilniaus rotušėje skambėjo melodingi kanklių garsai, kvepėjo vašku marginti margučiai, o scenoje pasakojamos istorijos tarsi susiejo praeitį ir dabartį – čia iškilmingoje ceremonijoje pristatyti Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildę reiškiniai ir įteikti sertifikatai tradicijų puoselėtojams. Tradicijų, įprasminančių tai, kas neparašyta istorijos knygose – žmonių kasdienybę, jausmus, bendrystę.
Susirinkusiuosius sveikino Lietuvos Respublikos kultūros viceministrė Edita Klaunauskaitė, pabrėždama nematerialaus paveldo reikšmę bendruomenių tapatybei, istorinei atminčiai. Įrašymą į Sąvadą liudijančius sertifikatus teikė žinomi kultūros, mokslo, visuomenės veikėjai.
Į Sąvadą šiemet įrašytos keturios gyvojo paveldo vertybės: Grūšlaukės Užgavėnės, kanklės ir kankliavimas Lietuvoje, margučių marginimas vašku šeimose Alytaus apylinkėse ir žvejyba Kuršių mariose.
Užgavėnės grūšlaukiškiams – viena svarbiausių metų švenčių, kurioje susilieja senosios apeigos, tradicijos ir bendruomeniškumo džiaugsmas. Šią jau šimtą metų Kretingos rajono vietovėje gyvuojančią, iš kartos į kartą perduodamą žiemos palydėtuvių tradiciją smagiai pristatė Grūšlaukės kaimo bendruomenė: raganos, velnio, smerties, Lašininio ir Kanapinio kaukėmis pasipuošę persirengėliai susirinkusius linksmino dainomis, prakalbomis bei išdaigomis. Tradicijos teikėjus ir saugotojus Kretingos rajono savivaldybės administracijos, Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos, Kretingos kultūros centro ir Grūšlaukės kaimo bendruomenės atstovus sveikino ir nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo veiklų sertifikatą įteikė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. Aušra Martišiūtė-Linartienė.
Kanklių garsais, užbūrusiais tiek klausytojus, tiek pačius muzikantus, pristatytas ilgametę muzikavimo tradiciją tęsiantis reiškinys, apimantis kanklių instrumento gamybą, muzikavimo papročius, tradicinį kankliavimą. Liaudies dainose apdainuotos kanklės – vienas seniausių lietuvių styginių muzikos instrumentų. Spėjama, kad kankliavimo tradicijos ištakos siekia kelis tūkstančius metų. Paraiškos teikėjus, Kauno miesto muziejaus ir Pabiržės tautinės kultūros draugijos atstovus, sveikino ir tęstinumo vertę tvirtinančius sertifikatus įteikė Sąvado komisijos pirmininkė prof. Daiva Vyčinienė ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Kultūros programų vadovė Milda Valančiauskienė.
Margučių marginimas vašku šeimose Alytaus apylinkėse – šimtmečiais gyvuojantis menas, reikalaujantis ypatingo kruopštumo ir kūrybos. Mamos, močiutės, jaunajai kartai perduodamos pavasario šventės tradicijos paslaptis ir įgūdžius, moko pažinti gyvybės ir gamtos atgimimo simbolius. Vertybės teikėjus – Alytaus savivaldybės kultūros skyriaus atstoves ir saugotojus – Lampickų, Daukševičių, Onos Sadauskienės, Marytės Gilevičienės, Eglės Teresevičienės šeimas, Dzūkijos regiono tautodailininkus sveikino ir sertifikatą teikė kultūros viceministrė Edita Klaunauskaitė.
Žvejyba Kuršių mariose – ne tik tradicinis verslas, bet ir gyvenimo būdas, leidžiantis pajusti gamtos ir žmogaus ryšį. Šią gyvybingą Pamario bendruomenes saistančią veiklą pristatė Neringos krašto žvejai, kurių pasakojimus lydėjo kuršiškos folkloro ansamblio „Giedružė“ atliekamos dainos. Sąvadui šią ūkinės veiklos tradiciją pateikė Neringos savivaldybės biudžetinė įstaiga Neringos muziejai, Neringos regiono žuvininkystės vietos veiklos grupė asociacija „Vidmarės“, žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“. Jiems tęstinumo vertę tvirtinantį sertifikatą įteikė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės pavaduotoja Rūta Lapinskienė.
Renginio metu pasidžiaugta 2023–2024 m. vykdytais Nematerialaus kultūros paveldo sklaidos projektais ir jų rezultatais: profesionaliu projekto „Pozityvios žinios apie kultūros paveldą“ turiniu, visas Sąvado vertybes pristatančiu TV laidų ciklu „Lietuvos kodas“. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija įvardytas kaip vienas svarbiausių Lietuvos nacionalinio kultūros centro veiklų, susijusių su nacionaliniu ir tarptautiniu mastu pripažintų vertingų gyvojo paveldo reiškinių puoselėjimu, sklaidos partneriu. Padėkas Sąvado sklaidos bičiuliams – Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, VšĮ „Baltų Atlantida“ ir LRT – teikė Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa ir pavaduotoja Vida Šatkauskienė.
Renginį vedė muzikologė Gerūta Griniūtė, o folkloro ansamblio „Jorė“ atliekamos dainos tarsi kvietė sugrįžti į laikus, kai tradicijos buvo ne tik kultūros, bet ir kasdienio gyvenimo dalis. Skambėjusios įvairių etnografinių regionų dainos renginį prasmingai susiejo su šiemet minimais Lietuvių liaudies dainų metais.
Sąvado valdytojas – LR kultūros ministerija, tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kuriam talkina kompetentingų tradicinės kultūros srities žinovų komisija, specialistų tinklas, kultūros, mokslo ir studijų institucijos, nevyriausybinės organizacijos, saugotojų bendruomenės ir pavieniai asmenys. Prie nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo ir sąvado kūrimo proceso visi kviečiami prisidėti ir kasmet rudenį teikti vertybių paraiškas.
