Vilniaus sporto festivalį papuošė kino seansai su R. Meilutyte, M. Griškonio patarimai ir stiprūs turnyrai
Sekmadienį sostinės centre finišavo jau 11-asis Vilniaus sporto festivalis, tūkstančiams dalyvių padovanojęs nuostabių sportiškų akimirkų.
Čia vėl šurmuliavo jaunieji sportininkai bei jų tėveliai, galėję rinktis iš beveik 50 įvairių užsiėmimų bei pramogų. Nemažai sporto šakų pristatinėjo žinomi mūsų šalies profesionalai.
Lietuvos irklavimo federacijos palapinėje su irklavimo treniruokliais žmones supažindino olimpiniai prizininkai Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris. Jie liko nustebę lietuvių sugebėjimais, nes kai kurie renginio dalyviai puikiai irklavo, nors anksčiau to nė karto nėra darę.
„Čia dalyvaujame, nes norime populiarinti savo sporto šaką ir turime labai didelį susidomėjimą – tiek iš vaikų, tiek iš suaugusiųjų. Prie mūsų palapinės buvo net eilės žmonių, norinčių pairkluoti. Mes supažindinome žmones su irklavimo specifika ant žemės bei kviečiame visus po to atvykti į irklavimo bazes Vilniuje ar Trakuose“, – sakė M. Griškonis.
Lietuvos irkluotojai jau daugelį metų džiugina mūsų šalį skambiomis pergalėmis. M. Griškonis pabrėžia, kad irklavimas nėra vien tik rezultatų siekimas. Tai labai naudingas sportas, galimybė būti gamtoje, gryname ore.
„Tai daug geriau nei prakaituoti salėje. Irkluodamas gali mėgautis vaizdais, stebėti kaip užmiega gamta, kaip parskrenda ar išskrenda paukščiai. Visi esame gamtos vaikai“, – teigė M. Griškonis.
Sekmadienį Lukiškių aikštėje netrūko ir ekstremalaus sporto. Įspūdingus šuolius nuo tramplino demonstravo dviratininkai.
Viena didžiausių šių metų Vilniaus sporto festivalio naujienų – kino seansas po atviru dangumi. Šalia Baltojo tilto žmonės nemokamai galėjo stebėti didelio pripažinimo susilaukusius filmus – „Už laisvę bėgti“, „Olga“, „Rūta“ ir „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“. Po kiekvieno filmo lauke diskusijos su žinomais sportininkais.
Tarp diskusijų dalyvių buvo olimpinė čempionė plaukikė Rūta Meilutytė. Ji kartu su filmo režisieriumi Roku Daruliu papasakojo apie filmo „Rūta“ atsiradimą, savo gyvenimą, filmavimosi niuansus.
Paskutinę festivalio dieną taip pat buvo daug šokių. Programą atidarė „Skllz Street Dance Studio“, vėliau visi galėjo išvysti vaikų ir jaunimo klubo „Šatrija“ pasirodymą, sudalyvauti zumba fiestoje su Crazyfrench, stebėti liaudiškų šokių ansamblio „Neris“ pasirodymą bei pasimėgauti linijinių šokių festivaliu.
Aukšto lygio kovos – funkcinio fitneso, paplūdimio tinklinio bei štangos spaudimo varžybose
Visas tris dienas sostinės centre vyko ir daugybė įspūdingų turnyrų, pritraukiusių daugybę žiūrovų. Šeštadienį Lukiškių aikštėje praūžė bene vienas didžiausių funkcinio fitneso renginių Lietuvoje – „Lithuanian Fitness Challenge“.
Jau ketvirtą kartą surengtose varžybose 100 atletų varžėsi dėl stipriausio titulo. Jie turėjo įveikti šešis iššūkis, susidedančius iš funkcinių treniruočų „CrossFit“ bei sunkiosios atletikos elementų.
Po dramatiškos kovos tarp vyrų čempionu tapo Gintas Petrikas (525 tšk.). Antrąją vietą užėmė Julius Jaloveckas (524 tšk.), trečiąją – estas Mihkelis Keldoja (505 tšk.).
Moterų tarpe nugalėjo estė Andra Moistus (590 tšk.). Antroji pozicija atiteko Ramunei Miliauskaitei (552 tšk.), trečioji – Editai Lapinskienei (505 tšk.).
Visą dieną aikštyne prie Baltojo tilto vyko geriausių Lietuvos paplūdimio tinklininkų kovos. Jie varžėsi dėl „Olybet Beach Cup“ trofėjaus. Moterų turnyre nugalėjo Ieva Dumbauskaitė ir Gerda Grudzinskaitė, finale nugalėjusios Moniką Paulikienę ir Eriką Kliokmanaitę. Tarp vyrų nugalėtojais tapo Arnas Rumševičius ir Tomas Staševičius.
Vilniaus sporto festivalis tradiciškai baigėsi žinomo atlikėjo Ironvyto vardo štangos spaudimo varžybomis.
Moterų kategorijoje triumfavo pasaulio jaunimo čempionė Eglė Turakevičiūtė, vyrų svorio kategorijoje iki 90 kg nugalėjo Evaldas Černiauskas, kategorijoje iki 115 kg – Deividas Albušis, o kategorijoje per 115 kg nugalėtoju tapo šių varžybų rekordą pagerinęs (250 kg) latvis Gatis Lepste. Veteranų tarpe triumfavo Tomas Drevnickis.
Absoliučioje įskaitoje, skaičiuojant pagal WILKS sistemą, nugalėtoju paskelbtas G. Lepste.
