Vilniaus sporto rūmai virs konferencijų centru, jeigu savininkai parduos juos už 5, o ne 9 mln. eurų

Vyriausybė jau artimiausiu metu turi apsispręsti dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų likimo. Pagal Turto banko ir kitų institucijų bendrai parengtą galimybių studiją, šis objektas labai reikalingas sostinei ir valstybei bei tikrai atsipirks. Tačiau pirmiausia teks jį įsigyti iš dabartinių savininkų – Šiaulių banko ir Ūkio banko bankroto administratorių. Vyriausybė numačiusi sumokėti už kultūros paveldui priskiriamą ir ant buvusių žydų kapinių stovintį pastatą 5 mln. eurų, o pardavėjai norėtų gauti net 9 mln. eurų.

Investicijos į senokai apleistus ir nenaudojamus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus turėtų siekti apie 20 mln. eurų. 5 mln. eurų būtų skirti įsigyti pačius rūmus, ši suma turėtų būti surasta šalies biudžete. Rekonstrukcijai, kurios kaina numatoma beveik 13 mln. eurų, tikimasi gauti pinigų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Dar per 4,7 mln. eurų prisidėti turėtų privatus investuotojas – konkurso būdu atrinktas operatorius.

Tinkama vieta ir dydis

Tokie yra finansiniai apskaičiavimai, kiek kainuos šis pastatas ir jo grąžinimas į gyvenimą. Pasak rūmų rekonstrukcijos projekto galimybių studiją pristačiusio konsultanto Irmanto Guzelio, manoma, kad dėl tinkamos objekto lokacijos, dydžio tai galėtų būti labai patrauklus konferencijų centras.

„Įvertinus esamą ir neišnaudojamą paklausą, matome, kad yra potencialas naujam centrui tiek tarptautinių, tiek vietinių renginių organizavimui. Infrastruktūra galėtų būti visiškai tam išnaudojama“, – tikino I.Guzelis.

Konsultanto tvirtinimu, finansiškai projektas neatsipirktų Turto bankui, kuris, kaip numatoma, statinį įsigys ir vykdys rekonstrukciją, bet operatoriui tikrai atsipirktų. „O kalbant iš valstybės perspektyvų, tai projektas tikrai atsiperkantis, nes generuos apie 110 mln. eurų ekonominę naudą per 15 metų, o tai visiškai padengia pradines investicijas“, – sakė I.Guzelis.

Pastatas nesikeis

Kol kas nėra parengtas techninis projektas, todėl tiksliai pasakyti, kaip po rekonstrukcijos atrodys Sporto rūmai, sunku. Tačiau į kultūros vertybių sąrašą įtrauktas statinys savo dabartinio vaizdo nei iš išorės, nei viduje prarasti negali, nebent atsiras nedidelis priestatas toje pusėje, kur nėra senųjų žydų kapinių.

ŪBIG bankrotą administruojančios įmonės „Bankroto administravimo paslaugos“ atstovė Irena Janulionienė yra sakiusi, kad po neįvykusių varžytinių bus ieškomas pirkėjas rūmams. Nustatyta kaina – 9 mln. eurų. Tačiau Vyriausybė nusiteikusi sumokėti tik 5 mln. eurų. Tiesa, iki šiol nei apie kainą, nei apie pardavimą dar su savininkais nėra kalbėta.

„Su savininkais dar nesikalbame. Lauksime Vyriausybės sprendimo ir įgaliojimų. Pristatymas skiriamas pagrįsti sprendimą paskelbti projektą valstybei svarbiu projektu. Kai tai bus padaryta, tik tada bus žengiama toliau“, – teigė Turto banko direktorius Arnoldas Burkovskis. Jis įsitikinęs, kad Sporto rūmų kaip naujojo konferencijų centro nauda yra gerokai didesnė nei daugumos Lietuvoje esančių valstybei svarbių ekonominių projektų, nekalbant apie energetinius.

Konferencijoms trūksta infrastruktūros

A.Burkovskis tikisi, kad derybos su savininkais nebus itin komplikuotos, kadangi vargu, ar kas nors susigundys tokioje ypatingoje vietoje esančiu statiniu, o rūmų, nors ir nenaudojamų, išlaikymas per metus kainuoja apie ketvirtį milijono eurų.

Šiuo metu Lietuva negali atsakyti į dalį siūlymų rengti tarptautines konferencijas, dalyvauti konkursuose dėl tokių renginių organizavimo, nes neturi pakankamai tinkamos infrastruktūros. Kaip sakė „Litexpo“ vadovas Mindaugas Rutkauskas, paklausa šioje srityje dabar yra truputį didesnė nei pasiūla.

„Litexpo“ vieta netinka

„Litexpo“ parodų rūmų užimtumas yra daugiau nei 80 proc., tai yra daugiau vietiniai renginiai, nes tarptautinius sunkiai dėl infrastruktūros prisitraukiame. Jų yra – per metus turime 4-6 tarptautinius renginius, bet manau, kad infrastruktūros praplėtimas pritrauks į Lietuvą, o ne tik į „Litexpo“, ne tik į Sporto rūmus, daugiau tarptautinių renginių“, – kalbėjo M.Rutkauskas.

Konkursuose paprastai dalyvauja ne konkretūs konferencijų ir parodų centrai, o miestai ir valstybės, siekiančios pritraukti konferencijų rengėjus. Lietuva šioje situacijoje neretai susiduria su problema, nes negali pasiūlyti tinkamos infrastruktūros. „Litexpo“ pagrindinis minusas – ne itin patogi dislokacijos vieta, nors tai ir stengiamasi išspręsti organizuojant pervežimą.

„Mes kartais neatitinkame formalių reikalavimų. Tarkim, yra reikalavimas turėti konferencijų ir kongresų centrą miesto centre, kad centrą ir viešbučius galima būtų pasiekti per 15 minučių. Turi būti pakankamai viešbučių – 5-6 viešbučiai skirtingų lygių, 3, 4, 5 žvaigždučių, turi būti maitinimo vietos pasiekiamos pėsčiomis. Tad Lietuva ar Vilnius, dalyvaudami konkursuose, pralaimi juos, nes dalies tokių reikalavimų negalime įvykdyti“, – sakė M.Rutkauskas.

Konkurencijos „Litexpo“ vadovas tvirtina nebijantis – esą laimės visi, nes konferencinis turizmas yra labai naudingas finansiškai. Į konferenciją atvykęs turistas išleidžia tris kartus daugiau nei paprastas atvykėlis.

Atgis visas rajonas

Vilniaus meras Remigijus Šimašius džiaugiasi visos miesto dalies, kur šiuo metu stovi apleisti Sporto rūmai, „Žalgirio“ stadionas, pastatas šalia Energetikos muziejaus, statomi Maskvos namai, būsimu atgimimu. „Tai yra didžiulė teritorija su vaizdu į Gedimino pilį, kuri šiuo metu yra laužynas. Tai yra nesuprantama ir nepateisinama“, – įsitikinęs meras.

Miestui teks pasirūpinti automobilių statymu šalia būsimojo kongresų centro, kadangi rengti parkavimo aikštelių ant buvusių žydų kapinių nėra net svarstoma. Meras mano, kad ši problema bus išspręsta sutarus su „Hanner“, įsigijusia buvusį stadioną.

„Vilnius yra patraukli vieta daryti visokius susitikimus ir kongresus, tačiau nėra pakankamai geros vietos, kur tai daryti. „Litexpo“ yra didelis centras, bet nelabai patrauklioje vietoje. Yra aišku, kokia ir kur ta vieta turėtų būti, kad turėtų sėkmės šansą. Tai turėtų būti labai patraukli vieta, kurioje būtų smagu būti, šalia turi būti viešbučiai ir t.t. Buvę Koncertų ir sporto rūmai tam visiškai tinka, belieka juos pritaikyti“, – kalbėjo R.Šimašius.

Anot specialistų, Sporto rūmų būklė nėra itin prasta. Esą konstrukcijos tvirtos, net stogas per tiek metų nepradėjo smarkiai varvėti, nors nebuvo prižiūrimas tinkamai.