Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios ir vienuolyno 500 metų istorija: maldos namai, kalėjimas, švietimo įstaigos
500 metų istoriją skaičiuojančioje Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčioje prieš šešerius metus pradėti tvarkybos darbai tęsiami ir toliau, o komplekso pastatai naudojami pagal pirminę paskirtį: bažnyčioje vėl vyksta pamaldos, į vienuolyną sugrįžo vienuoliai bazilijonai.
Saulėtą popietę Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčia pasitiko plačiai atvertomis durimis, o iš vidaus sklindanti muzika taip ir kvietė užeiti. Lankytojų daugiau nebuvo, bet akivaizdu, kad jų čia laukiama – pasieniais išdėlioti informaciniai stendai pasakojo ir šio komplekso, ir apskritai bazilijonų ordino Lietuvoje istoriją. Juos apžiūrėti netrukdė ir pasieniais kylantys pastoliai: bažnyčia, nors ir veikianti bei sukviečianti parapijiečius maldai, akivaizdu, dar prašosi tolimesnių remonto darbų.
Šventovei šie metai – jubiliejiniai: šalia įėjimo pakabintas plakatas skelbia, kad 2021 metų pavasarį sukanka trisdešimt metų, kai ji buvo perduota Ukrainos graikų apeigų katalikų bažnyčiai ir vienuoliams bazilijonams. Šia proga planuojama parengti ir vienuolyno šventovėje atidaryti muziejų, kuriame būtų pristatyta visa šios vietovės 500 metų istorija. O istorija tikrai ne tik labai ilga, bet ir turininga, nors pagrindinė pastatų paskirtis sukosi tarsi uždaru ratu: juose būdavo arba maldos namai, arba kalėjimas, arba švietimo įstaigos.
Bažnyčia iškilo pirmųjų Lietuvos krikščionių kankinių mirties vietoje
Vienuolyno kompleksas pastatytas ant Švč. Trejybės kalno, žinoto kaip trijų pirmųjų Lietuvos krikščionių kankinių Antano, Jono ir Eustachijaus mirties vieta. Jiems atminti šioje vietoje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo žmonos Julijonos iniciatyva XIV a. viduryje buvo pastatyta medinė Švč. Trejybės cerkvė, vėliau – vienuolynas.
1514 metais Vilniaus kašteliono, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono Konstantino Ostrogiškio (apie 1460–1530 metus) fundacija pradėta mūrinės cerkvės ir vienuolyno statyba. Proga imtis šių darbų buvo K. Ostrogiškio pergalė prieš Maskvos kariuomenę Oršos mūšyje.
Po 1596 metais bažnytinės unijos, 1607–aisiais į šią vietą atsikėlė bazilijonai unitai, po trejų metų – ir bazilijonės. Vilniaus bazilijonų vienuolynas tapo unitų bažnyčios ir 1617 metais įkurtos bazilijonų Švč. Trejybės provincijos centru, čia buvo ruošiami naujokai, leidžiamos knygos lotynų, gudų, ukrainiečių, lenkų ir lietuvių kalbomis.
1821 metais bazilijonų vienuolynas buvo uždarytas, bažnyčia perduota stačiatikiams, vyrų vienuolyno sparne įrengtas kalėjimas. Jame 1823–1824 metais kalinti Vilniaus universiteto studentų filomatų organizacijos nariai, tarp jų – Adomas Mickevičius (1798 –1855), kalėjimo vietą aprašęs „Vėlinėse”, Ignotas Domeika (1802–1889), Aleksandras Boreika Chodzka (1804 –1891), 1831 metų sukilimo dalyviai. 1838–1839 metais čia kalėjo Simonas Konarskis (1808–1839).
1839 metais jau ir vyro vienuolyno pastatai atiteko stačiatikiams, iš pradžių čia veikė jų vienuolynas, o dar po šešerių metų buvo perkelta stačiatikių seminarija. Uždarius vyrų vienuolyną, po poros dešimtmečių tokio paties likimo sulaukė ir moterų vienuolynas – 1842 m. jis buvo panaikintas, pastatai perduoti stačiatikių bažnyčiai.
1919–1944 metais vyrų vienuolyno pastatuose įsikūrė Baltarusių gimnazija, o nuo 1921 m. – ir Ivano Luckevičiaus gudų muziejus. 1946–1960 metais čia veikė Pedagoginis institutas, vėliau jis užleido patalpas Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialui, šis – Vilniaus inžinieriniam statybos institutui.
Dabar bažnyčioje vėl vyksta pamaldos, dalyje vyrų vienuolyno pastatų įsikūrę vienuoliai bazilijonai, kituose veikia viešbutis, skirtas piligrimams, bei ISM vadybos ir ekonomikos universitetas.
Tvarkybos darbai – ir fasadų restauravimas, ir laidojimo kriptos tvarkymas
Vilniaus Bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčios, esančios Vilniuje, Aušros Vartų g. 7b tvarkybos darbus Kultūros infrastruktūros centras (KIC) (tiksliau, jo pirmtakas – VĮ „Lietuvos paminklai“) pradėjo dar 2015 metais, kai buvo parengtas fasadų tvarkybos darbų: restauravimo, remonto ir avarijos grėsmės pašalinimo (apsaugos techninių priemonių įrengimo) projektas, po poros metų parengtas panašus rūsio patalpos tvarkybos projektas.
2015–2020 metais buvo sutvarkyti bažnyčios fasadai, bokštai ir stogas, įrengta gaisrinė signalizacija. Taip pat sutvarkyta po altoriumi esanti kripta ir joje perlaidoti vienuoliai bazilijonai, atgulę čia XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje. Žinoma, kad kriptoje buvo palaidota ir daug įžymių miestiečių (tarp jų ir Vilniaus burmistras Anastazas Brahas), taip pat tikėtina, kad čia poilsį rado graikų–katalikų bažnyčios Kijevo, Galicijos ir visos Rusios metropolitas Josifas Rutskis (1574–1637) bei Maskvos patriarchas Ignatijus (1540–1620).
„Labai džiaugiuosi, kad prieš šešerius metus šiame unikaliame objekte pradėti tvarkybos darbai tęsiami ir toliau, kad prieš 500 metų iškilęs statinys bus išsaugotas ateičiai. Ypač malonu matyti, kad ir bažnyčia, ir vienuolyno pastatai yra toliau naudojami pagal savo paskirtį: bažnyčioje vyksta pamaldos, vienuolyno patalpose vėl, kaip ir prieš kelis šimtmečius, įsikūrę vienuoliai“, – sakė KIC direktorius Šarūnas Šoblinskas.
Šių metų sausį KIC pasirašė dvi sutartis su UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“. Viena jų – dėl Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčios salės interjero (pietinės sienos) tyrimų ir tvarkybos (remonto, restauravimo, konservavimo) darbų projekto parengimo, kita – dėl komplekso teritorijoje esančios varpinės tyrimų ir tvarkybos (remonto, konservavimo, restauravimo ir avarijos grėsmės pašalinimo) darbų projekto parengimo. Užbaigus projektavimo darbus bus skelbiami konkursai rangovams parinkti. Tikimasi sėkmingai atlikti viešųjų pirkimų procedūras dar šiais metais, kad restauratoriai kuo greičiau galėtų pradėti darbus.
