Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija jungiasi prie Vilniaus kolegijos

Stiprinant kolegines studijas Vilniaus regione, į vieną aukštąją mokyklą jungiasi Vilniaus kolegija ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija. Kolegijos ruošiasi telkti infrastruktūrą, stiprinti inžinerijos ir meno kryptis regione. Šiandien kolegijų jungimuisi pritarė Vyriausybė. 

„Džiugu, kad po ilgo diskusijų laikotarpio kolegijoms pavyko pasiekti susitarimą ir pradėti reorganizacijos procesą – tai pirmas toks sprendimas nuo valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo pradžios. Vilniaus kolegija ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija kartu sparčiai juda į priekį: jau dabar matome, kad susijungus į vieną centrą reikšmingai didės jo konkurencingumas, vykdomos studijos ir ruošiami specialistai geriau atitiks regiono darbo rinkos poreikius, bus sudarytos sąlygos stipresnei mokslinei veiklai“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. 

Vilniaus kolegijos direktorė dr. Žymantė Jankauskienė pabrėžia, kad į kolegijų jungimosi procesą siekta įtraukti abiejų aukštųjų mokyklų bendruomenes bei socialinius partnerius, užtikrinti skaidrumą ir kolegijų veiklų tęstinumą. 

„Vilniaus kolegijos ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos sinergija studentams, dėstytojams ir kitiems darbuotojams leis toliau sklandžiai tęsti pradėtus darbus. Didžiuojuosi ir dėkoju abiejų kolegijų bendruomenėms už aktyvų įsitraukimą, supratingumą ir profesinį pasirengimą. Konstruktyvus ir kryptingas dialogas su kolegomis iš Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos nuteikia viltingai“, – sako dr. Ž. Jankauskienė. 

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos direktorius dr. Rolandas Vitkūnas tikisi, kad sprendimas stiprinti valstybinių kolegijų tinklą sudarys palankesnes sąlygas studijų ir mokslo taikomosios veiklos kokybės gerinimui. 

Bus stiprinamos meno ir inžinerijos studijos 

Kolegijų planuose – telkti Menų fakultetą sostinės Olandų g. Kuriant menų akademinį miestelį kaimynystėje su Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Nacionaline M. K. Čiurlionio menų mokykla bus reikšmingai prisidedama prie teritorijos plėtros. 

Taip pat bus ieškoma sinergijos tarp abiejų kolegijų vykdomų inžinerijos ir technologijų studijų. Vilniaus kolegijos studijų programų paketą papildys naujos Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos inžinerijos ir dizaino studijų krypčių programos, todėl padidės studijų pasiūla. 

Kolegijų jungimasis padės ne tik išsaugoti, bet ir sustiprinti regionui aktualias studijų programas, praplėsti ryšius su socialiniais ir verslo partneriais. 

Vienoje institucijoje sutelktas akademinis potencialas ir studijų bei mokslo infrastruktūra sudarys palankesnes sąlygas vystyti taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, paskatins studijų lankstumą ir tarpkrypiškumą. 

Rengiant kolegijų jungimosi projektą organizuotos diskusijos su verslo ir darbdavių atstovais, susitikimai su kolegijų atstovais. 

Siekis – aukštesnės kokybės studijos 

Stiprinant valstybinių kolegijų tinklą siekiama sudaryti sąlygas studijų kokybei gerinti: sutelkti studijoms ir taikomiesiems moksliniams tyrimams reikalingus žmogiškuosius išteklius ir infrastruktūrą, labiau atsižvelgti į regiono ir įvairių sektorių poreikius. 

Valstybinių kolegijų studentų skaičius per dešimtmetį sumažėjo 38 proc., tik 28 proc. kolegijų dėstytojų dirba visu etatu, tik 47 proc. absolventų įsidarbina pagal gautą išsilavinimo lygį. Kaip rodo prognozės, kolegijų studentų skaičius 2026 m. gali mažėti dar 37–43 proc. 

Vyriausybės patvirtintame 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane keliami valstybinių kolegijų veiklos tikslai 2029 metams. Siekiama, kad 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Toks sutelkimas svarbus formuojant ir išlaikant stiprų dėstytojų branduolį, užtikrinant kokybiškoms studijoms būtiną infrastruktūrą. 

Tikimasi, kad 2029 m. ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbins pagal įgytą kvalifikaciją. Taip pat 2029 m. valstybinėse kolegijose turėtų būti ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.