14 birželio, 2017
Vilniaus universiteto informacija

Vilniaus universitete atsirado nauja studijų programa – darbdaviai absolventų jau laukia su trečdaliu didesne alga

Vilniaus universiteto (VU) Užsienio kalbų institutas nuo šių metų priima studentus į naują studijų programą „Anglų ir kita užsienio kalba (norvegų)“. Šiame institute taip pat rengiami anglų ir ispanų, anglų ir prancūzų kalbomis laisvai kalbantys studentai. Atsigręžti į Šiaurės šalis paskatino universiteto socialinės partnerės – įdarbinimo agentūros raginimai. Jos atstovas Andrius Francas sako, kad puikiai kalbančius norvegiškai studentus darbdaviai įdarbintų jau šiandien, pasiūlydami jiems maždaug trečdaliu didesnį nei įprasta atlyginimą.

 Užsienio kalbų instituto direktorės pavaduotoja ir studijų koordinatorė Rita Vickienė pasakoja, kad dar 2011 m. buvo patvirtinta studijų programa „Anglų ir kita užsienio kalba“. Kokia bus ta antroji kalba, nusprendžiama kasmet, įvertinus darbo rinkos poreikį.

„Pirmoji mūsų kalba buvo ispanų. Nuo 2013-ųjų atsirado dar ir prancūzų kalba. Su šiomis kalbomis mums tikrai neblogai sekėsi. Turime socialinę partnerę – bendrovę „Alliance for Recruitment“, kuri mus informuoja, kokių kalbų poreikis kyla darbo rinkoje. Ji ir pranešė, kad jau reikia skandinavų kalbų specialistų – arba švedų, arba norvegų, nes iš šių šalių planuojamos naujos investicijos“, – pasakoja R. Vickienė.

Nuo antro kurso paskaitos vyksta užsienio kalba

Ji pripažįsta, kad pernai  VU  Kauno fakultetas „užuodė“ tokių specialistų poreikį ir sukūrė naują studijų programą „Anglų ir švedų kalbos“.

„Tačiau mūsų partneriai ir toliau ragino parengti dar vieną studijų programą. Kadangi Kaunas turi švedų kalbą, mes nusprendėme rengti anglų ir norvegų kalbų specialistus“, – sakė R. Vickienė.

„Allience for Recruitment“ partneris ir vienas iš akcininkų A. Francas teigia, kad šiandien rinkoje švedų ir norvegų kalbos turi didžiausią potencialą.

„Anglų kalbos mokėjimas – jau nebe rodiklis. Ja kalbėti kandidatas turėtų de facto , kaip ir lietuvių kalba. Norvegų kalba kai kuriems verslams labai reikalinga. Tačiau idealiausia būtų, jei programa virstų tarpdalykine ir po dvejų studijų metų studentai dar galėtų pasirinkti kurią nors iš krypčių: finansai, transportas ir logistika arba informacinės technologijos – kad užtvirtintų, ką jie su ta išmokta kalba darys“, – siūlė A. Francas.

Šios programos studentams dėstys trys lietuvės dėstytojos, viena iš jų yra studijavusi Norvegijoje.

„Ši programa nuo kalbos kursų skiriasi tuo, kad mes ne tik išmokome žmogų dviejų kalbų, bet lygiagrečiai mokome kalbos struktūros, visų sudedamųjų kalbos elementų, tarpkultūrinės komunikacijos. Jeigu mokomės anglų fonetikos – lygiagrečiai mokomės ir norvegų fonetikos. Jei anglų gramatikos – šalia ir norvegų gramatikos. Skirtumas tik tas, kad studentai įstoja mokėdami anglų kalbą maždaug B1 lygiu ir tobulina šios kalbos įgūdžius, o norvegų mokomasi nuo nulio. Beje, nuo pirmo kurso dalį kursų skaitome anglų kalba, o nuo trečio visus kursus skaitome arba anglų, arba norvegų kalbomis“, – apie naują studijų programą pasakojo pašnekovė.

Gebėdami klausyti paskaitų užsienio kalba, šios programos studentai lengvai išvyksta studijuoti pagal „Erasmus+“ programą – o tai leidžia dar labiau patobulinti savo antrosios kalbos įgūdžius.

Kodėl bankininkams prireikė lingvistų?

Minėta studijų programa orientuota ne tik į kalbas, bet ir į įgūdžius, kurie pravers dirbant tarptautinėje kompanijoje: mokoma anglų ir norvegų teisinės bei verslo kalbos, laiko planavimo, darbo komandoje, kitos šalies tradicijų pažinimo, prieš baigiant studijas (ketvirtame kurse) atliekama vertimo praktika.

Įdarbinimo agentūros atstovas A. Francas pabrėžia, kad svarbu pažinti ir šalies kultūrą, papročius, įtakas. Tam tikros srities darbo specifikos neretai galima išmokti greičiau nei kalbos.

„Mums skambina atstovai iš bankų ir prašo gabiausių studentų. Iš pradžių atsakydavau: „Juk rengiame lingvistus, ką jie banke veiks?“ Tačiau jie sako, kad bankinių operacijų žmogų gali išmokyti per tris mėnesius, o kalbos – neišmokysi. Dalis mūsų studentų dirba „Nordea“ banke, kur reikalinga danų kalba. Šios kalbos nemokėme, bet kadangi puikiai išmokome kalbos struktūros suvokimo, kalbinio mąstymo, mūsų absolventai bet kurią kalbą išmoksta greičiau. Kiti darbuojasi ambasadose, tarptautinėse bendrovėse“, – pasakojo Užsienio kalbų instituto direktorės pavaduotoja.

„Allience for Recruitment“ atstovas patvirtino, kad šiandien darbdaviai samdo III ar IV kurso studentus arba įdarbina nemokančius kalbos ir siunčia juos į kalbos kursus įmonės sąskaita.

Stambūs darbdaviai jau laukia

„Priverskite šiandien IT specialistą mokytis norvegų kalbos… Jis ir taip gali gauti darbą, o pasiūlius pasimokyti kalbos atšauna: „Aš ir lietuviškai prastai kalbu, dar norvegų… – situaciją darbo rinkoje juokdamasis apibūdina A. Francas. – Todėl ir siūlau, kad kalbos specialistai pasimokytų dar ir informacinių technologijų, taip jie taptų dviejų sričių specialistais.“

Įdarbinimo agentūros atstovas atskleidė, kad šiandien vieną iš skandinavų kalbų mokančio ir jos nemokančio, tačiau turinčio tokius pat įgūdžius ir patirtį žmogaus atlyginimai galėtų skirtis 25–30 procentų.

Norvegiškai kalbančiųjų laukia „SEB“ bankas, „Danske“ bankas, įmonės „Cognizant“, „Scandia“.

Į Užsienio kalbų institutą skambinantys darbdaviai kartais prašo iki 40 darbuotojų.

R. Vickienės teigimu, prieš kelerius metus gana populiari buvo ir anglų bei rusų kalbų studijų programa, tačiau po Ukrainos krizės studentai nuo šios pasaulyje populiarios kalbos nusigręžė. Dabar dar jaučiamas vokiškai, itališkai kalbančių specialistų poreikis.

Šįmet bus priimta 30 anglų ir norvegų kalbų studentų, tačiau, pasak A. Franco, jei būtų priimta 100, tiek ir būtų įdarbinta – įmonės yra pasiruošusios į Lietuvą perkelti vis daugiau darbo vietų.

„Esu tikras, kad visi, baigę šią studijų programą, garantuotai turės darbą“, – kalbėjo A. Francas.


S. Žiūros nuotr.
23 gruodžio, 2024

Prieš šventes kitų metų Europos Kalėdų sostinės titulą iškovojęs Vilnius nepraleido progos padėkoti verslams ir įstaigoms, mieste kuriantiems ypatingą Kalėdų […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
23 gruodžio, 2024

Vilnius – sparčiausiai augantis Baltijos regiono miestas, kuriame pernai buvo išduota daugiausia, net 12 proc. visų statybos leidimų, kai tuo […]

21 gruodžio, 2024

Gruodžio 20 d. Vilniaus rajono savivaldybė oficialiai perdavė humanitarinę pagalbą Ukrainai – vieną iš nenaudojamų gaisrinių automobilių. Šis ZIL131 automobilis, […]

20 gruodžio, 2024

Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) visuotiniame susirinkime prezidentu antrai kadencijai perrinko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorių, kardiochirurgą, profesorių Rimantą […]

20 gruodžio, 2024

Medinės Šnipiškės – istorinė Vilniaus miesto dalis, šiuo metu kelianti daug diskusijų. Kultūros paveldo departamentui patvirtinus Medinių Šnipiškių ribas, nustačius […]

20 gruodžio, 2024

Kas iš tiesų yra AI mokymai ir kodėl jie aktualūs šiandien Technologijų amžiuje, kai dirbtinis intelektas sparčiai keičia darbo rinką, […]

20 gruodžio, 2024

Darbuotojų perdegimas yra vienas aktualiausių šių dienų iššūkių. Ilgos darbo valandos, nepakankamas poilsis ir prasta užduočių valdymo sistema dažnai sukelia […]

19 gruodžio, 2024

Kiekvienais metais šv. Kalėdos atneša ne tik šventinį laukimą, bet ir kvietimą dalintis šiluma, bendryste bei kūrybingumu. Šiais metais Kalvarijos […]

19 gruodžio, 2024

Anksčiau nei planuota baigti Tauro kalno atnaujinimo darbai. Vilniečiai jau gali ruošti rogutes nusileidimams nuo kalno, pasivaikščioti ir poilsiauti prisėdę […]

19 gruodžio, 2024

Finansų ekspertė Jekaterina Govina tikina, kad SEB grupės sprendimas konsoliduoti įmones Baltijos šalyse ir jungtinę būstinę steigti Estijoje yra suprantamas, […]

19 gruodžio, 2024

Elektra varomi varikliai yra nepakeičiama šiuolaikinės technologijų pramonės dalis, naudojami įvairiose srityse – nuo transporto iki gamybos ir buitinių prietaisų. […]

19 gruodžio, 2024

Valstybės duomenų agentūra (VDA), remdamasi išankstine metine informacija, įvertino 2023 m. regioninį bendrąjį vidaus produktą (BVP). Palyginti su 2022 m., […]

18 gruodžio, 2024

Lenkijos paukščių ūkyje trečiadienį užfiksuotas 24-asis Niukaslio ligos protrūkis. Tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ragina Lietuvos […]

18 gruodžio, 2024

Sostinės taryba kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui prof. Vytautui Miškiniui suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą. Toks įvertinimas […]

18 gruodžio, 2024

Investicijos visada siejamos su noru gauti naudą ateityje – ar tai būtų finansinis pelnas, ar ilgalaikė nauda jūsų gyvenimo kokybei. […]

18 gruodžio, 2024

SEB grupė konsoliduoja savo veiklą Baltijos šalyse ir sujungia tris regione veikiančius bankus į vieną juridinį asmenį. Kaip skelbiama banko […]

18 gruodžio, 2024

Jūriniai konteineriai vis dažnesnis pasirinkimas verslui ir individualiems vartotojams, ieškantiems ekonomiškų ir lanksčių sprendimų sandėliavimo poreikiams. Jų universalumas, tvirtumas ir […]

I vietos laimėtojai_komanda S&D Basketball Skills Academy / Viktorijos Makovskajos ir Tautvydo Juknevičiaus nuotr.
18 gruodžio, 2024

Daugiau nei 1000 jaunųjų verslininkų „Litexpo“ parodų rūmuose sukūrė tikrą idėjų, ambicijų ir antreprenerystės festivalį. „Lietuvos Junior Achievement“ organizuojamos Kalėdinės […]

17 gruodžio, 2024

Antradienį ant sostinėje esančio Vingio parko pėsčiųjų tilto atidaryta menininko Algio Kriščiūno kurta instaliacija „100 priežasčių tiltas“. Šiuo socialiniu projektu, anot Vilniaus […]

16 gruodžio, 2024

Saulės energija tampa vis svarbesniu atsinaujinančios energijos šaltiniu, tačiau jos efektyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, paros laiko, metų sezono […]