Vilniaus universiteto informatikai pasitelkę dirbtinį intelektą ketina užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms
Dirbtinis intelektas dažnai kelia nerimą dėl konkurencijos žmogaus protui ir ateities darbo vietų, daugeliui tai vis dar skamba kaip fantastinių filmų scenarijų dalis. Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) mokslininkai siekia, kad dirbtinis intelektas taptų prieinama priemone kiekvienam ir padėtų kovoti su didžiausia mirties priežastimi Lietuvoje – širdies bei kraujagyslių ligomis.
Pagrindinė kovos prieš ligas priemonė – nuolatinė prevencija. Deja, statistika rodo, kad mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų atvejai namuose pastaraisiais metais išaugo net 90 procentų. Mokslo pasiekimams yra labai svarbu verslo įsitraukimas: VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto (DMSTI) Vaizdų ir signalų analizės grupės mokslininkai pradėjo bendradarbiavimą su įmone „Zivė“. Šio susivienijimo tikslas – dirbtinio intelekto pagrindu veikiančios ilgalaikio širdies veiklos stebėjimo informacinės sistemos kūrimas. Įmonė per 2018–2020 metus sukūrė elektrokardiogramos prietaisą, kuris segamas ant žmogaus krūtinės ir gali būti naudojamas namų sąlygomis: būnant ramybės būsenoje, sportuojant ar atliekant bet kokią kitą kasdienę veiklą. Širdies veikla gali būti sekama visą parą prietaisą prijungus prie išmaniojo telefono ar planšetinio kompiuterio – programėlė realiu laiku atvaizduoja išsamius širdies veiklos duomenis.
Siekiama, kad kuriama technologinė inovacija būtų ne tik prieinama, bet ir patogi kiekvienam vartotojui. Iki to veda ilgas darbų procesas, kuriam reikia didelių proto ir finansinių resursų – dirbtiniu intelektu grindžiami metodai, dėl skaičiavimų gausos, reikalauja itin našios skaičiavimų infrastruktūros, todėl algoritmų mokymui ir testavimui „Zivė“ pasirinko fakulteto turimą, 2021 metais atnaujintą, įrangą. Verslo ir mokslo sričių susitelkimas bendram tikslui gali padėti sukurti inovatyvius produktus gerokai greičiau. Pasak MIF prodekano ir projekto darbo grupės vadovo Povilo Treigio, tai yra atsakingas tyrime dalyvaujančių partnerių požiūris į kuriamas medicinines technologijas apjungiant tiek verslo atstovus, tiek mokslininkus, tiek naujausias našiųjų skaičiavimų technologijas, leisiančias atnešti į namus ankstyvąją širdies diagnostiką, ypač žinant jog širdies ir kraujagyslių ligos yra viena iš penkių pagrindinių mirties priežasčių. Kita vertus, tokio tipo bendradarbiavimas yra sėkmės pavyzdys – teikiami kvalifikuoti moksliniai tyrimai ir techninė bazė leidžia pasiūlyti aukštos kokybės produktus.“
DMSTI Vaizdų ir signalų analizės grupės mokslininkė Jolita Bernatavičienė pabrėžia, kad šis projektas – tai galimybė prisidėti prie istorinių įmonės „Zivė“ prietaisų elektrokardiogramų duomenų analizės įrankių kūrimo: „Duomenų analizei yra taikomi įvairūs duomenų inžinerijos metodai reikšminiams širdies pūpsnių požymiams išskirti, bei kuriami giliojo mokymo algoritmai elektrokardiogramų įrašų vertinimui.“
Sėkmingas bendradarbiavimas atvertų duris ne tik naujiems moksliniams bendradarbiavimas ir atradimas, bet ir gali padėti užkirsti kelią ar geriau suvaldyti širdies ir kraujagyslių ligas kiekvienam iš mūsų.
