13 rugpjūčio, 2015

Vilnijanti karščio banga skatina kenkėjų aktyvumą: gyventojus puola sparvos, musės ir širšės

Užplūdus vasaros šilumai žmonės sugūžėjo į sodybas, pajūrį – aktyviai laiką leidžia gamtoje. Apmaudu, kai atostogų nuotaiką ima temdyti vabzdžių įkandimai. Pastarosiomis dienomis gamtoje iškylaujančius ar vaikštinėjančius žmones sparvos ir musės apspinta būriais.

 „Karštis skatina vabzdžių aktyvumą: jų medžiagų apykaita tampa gerokai intensyvesnė, vabzdžiai būna žymiai judresni, agresyvesni ir nesvarbu, ar tai būtų širšė, ar tai musė. Dėl karščio gerokai paspartėja ir vystymosi ciklas, kas sudaro įspūdį, jog vabzdžių šiuo metu kur kas daugiau nei įprastai”, – pasakoja UAB „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas.

 Sparvų ir mašalų įkandimai labai skausmingi

 Liaudiškai vadinami „bimbalai“ puola tiek dieną, tiek vėlų vakarą.

 „Sparvos greitai pajaučia drėgmę, prakaitą ir puola kąsti. Įkandimo vieta parausta, niežti, kartais teka kraujas. Įkandimo vietą patariama nedelsiant dezinfekuoti, kadangi šie vabzdžiai platina infekcines ligas. Būnančius netoli vandens telkinio ar miško, kūnus gali apkandžioti dideli sparvų būriai. Kovoti su sparvomis ir mašalais be galo sunku – patariama rengtis kiek storesnius šviesius drabužius ar bent jau mūvėti ilgas kelnes ir palaidinę ilgomis rankovėmis“, – kalba biologas.

 Musės– infekcijų židinys

Dar vienas vasarą aplink maistą nuolat zujantis vabzdys – musė. Kenkėjų kontrolės ekspertai tikina, kad dažnai žmogus net nesuvokia, kad vidurių šiltine, dizenterija ar kt. liga užsikrėtė dėl musių. Vienos musės viduriuose gali būti randama net 33 milijonai mikroorganizmų ir dar pusė milijardo gali būti susitelkę ant jos kūnelio bei kojų.

„Gamtoje ar namuose ant stalo laikomas maistas – puota musėms. Karštą dieną tereikia ant stalo padėti žalios mėsos, kaulų, daržovių ar kitų muses traukiančių produktų ir po kurio laiko ten jau pastebėsite daugybę kiaušinėlių, iš kurių vėliau išsirita lervos. Labai svarbu, kad maistas visada būtų laikomas sandariai. Taip pat patariama šiukšles laikyti uždarose dėžėse, nuolat valyti maisto likučius, nepalikinėti nešvarių indų su maistu, nedelsiant išvalyti naminių gyvūnų išmatas”, – teigia L. Grigaliūnas.

Prisirpę vaisiai ir uogos vilioja širšes

Vaisių ir uogų sultys itin gardžios širšėms ir vapsvoms. Besigardžiuodami vaisiais dažnai vabzdžiai lieka jų viduje „pailsėti”.

„Šiuo metu, kai soduose prisirpo derlius, itin atsargiems reikia būti valgant uogas, vaisius. Vapsvų ir širšių įgėlimai labai skausmingi ir itin pavojingi alergiškiems žmonėms. Geluonimi vapsva gali įgelti ne kartą. Siekiant išvengti vapsvų ir širšių įkandimų, rekomenduojama per žolę nevaikščioti basomis, nebandyti patiems perkelti medžiuose, namų palėpėse įkurtų lizdų, atsargiai valgyti vabzdžius viliojančius maisto produktus bei gerti saldžius gaiviuosius ar alkoholinius gėrimus atvirose vietose. Nepalikti atviros taros su gėrimais, į kurias gali pakliūti geliantys vabzdžiai”, – pataria ekpsertas ir perspėja, kad vabzdžius naikinti patiems pavojinga sveikatai.

Sulauksime uodų antplūdžio

Biologas pastebi, kad liepos mėnuo buvo gana drėgnas, o rugpjūtis – šiltas, kas sukuria itin palankias sąlygas daugintis uodams.

„Tikėtina, kad sodybose gyvenantys ar besiilsintys netrukus susidurs su uodų antplūdžiu. Šią vasarą kraujasiurbiems puikios sąlygos veistis – išalkusios uodų patelės skubės maitintis ir dėti kiaušinius. Vienas iš efektyviausių kovos būdų – paviršių purškimas: pavėsinių, lauko terasų, įvairių stogelių ir kt. Toks naikinimo būdas itin tinkamas lauko kavinėms, renginiams, vykstantiems atvirose erdvėse, iškyloms ar kt. pasisėdėjimui skirtoms vietoms, kadangi cheminėmis medžiagomis sukuriamas laukas, kuris atbaido uodus, ir jie į tą pusę neskrenda. Paviršius purkšti reikėtų artėjant kraujasiurbių antplūdžiui”, – kenkėjų kontrolės „Dezinfa“ biologas.


Varliagyvių monitoringas / M. Balsio nuotr.
18 balandžio, 2025

Baltosios Vokės šlapynėje pirmą kartą po buveinių atkūrimo užfiksuotas skiauterėtųjų tritonų pagausėjimas. Ši rūšis – viena rečiausių Lietuvoje gyvenančių varliagyvių, […]

11 balandžio, 2025

Viena didžiausių pasaulio dykumų kadaise buvo didžiulė ežerų ir upių sistema, trečiadienį paskelbtame tyrime atskleidė tarptautinė komanda.  Neseni tyrimai rodo, […]

5 balandžio, 2025

Aplinkos ministerija primena, kad atėjus pavasariui miškuose atgyja ne tik žaluma, bet ir jautrios augalų rūšys, tarp jų – meškiniai […]

Freepik nuotr.
3 balandžio, 2025

Durpės yra gamtoje aptinkama organinė medžiaga, kuri formuojasi pelkėse – nuolat užmirkusiose vietose dėl aukšto vandens lygio apmirusios augalų liekanos […]

25 kovo, 2025

Ornitologo, gamtos gido, knygų apie paukščius autoriaus, „Ornitostogų“ įkūrėjo Mariaus Karlono karjerą suformavo miškų ir pelkių apsuptas gimtasis Didžiojo Raisto […]

24 kovo, 2025

Kovo 21 d. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Ignalinos skyriaus iniciatyva Ignalinos rajono savivaldybės konferencijų salėje surengta Aukštaitijos miško […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

20 kovo, 2025

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tęsdama europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje darbus, šiemet sėkmingai įsigijo 610 kg […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

19 kovo, 2025

Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viename iš mieste esančių sklypų užkastų […]

14 kovo, 2025

Aplinkos ministerijai imantis rengti Nacionalinį gamtos atkūrimo planą, aplinkosaugininkai Seime pristatė poziciją dėl pelkių atkūrimo – procesai palies skirtingus šalies […]

10 kovo, 2025

Vilniuje netrukus prasidės intensyvūs želdinimo darbai – šį pavasarį miesto gatvėse ir viešosiose erdvėse bus pasodinta daugiau nei tūkstantis medžių, […]

10 kovo, 2025

Kovo 10-oji – Keturiasdešimties paukščių diena. Manoma, kad iki šios dienos į Lietuvą jau būna sugrįžusios apie keturiasdešimt paukščių rūšių, […]

9 kovo, 2025

Argentinos Bahija Blankos uostamiestį buvo „sunaikintas“, kai jame per kelias valandas iškrito metinis kritulių kiekis – be to, per liūtį […]

7 kovo, 2025

Lietuvoje penktadienio dieną šalies meteorologai užregistravo naują šilumos rekordą šiais metais. Aukščiausia temperatūra fiksuota Druskininkuose. „Remiantis preliminariais duomenimis, buvo išmatuotas […]

5 kovo, 2025

Tauragės regiono nepavojingų atliekų sąvartyne oficialiai atidaryta nauja edukacinė erdvė „Padėk“, skirta mokymuisi, kūrybai ir tvariam gyvenimui. Iškilmingame renginyje dalyvavo […]

5 kovo, 2025

Marijampolės profesinio rengimo centras (Marijampolės PRC) neseniai sulaukė dar vieno tarptautinio pripažinimo – įstaigai suteiktas ISO 14001:2015 sertifikatas, kuris įrodo […]

27 vasario, 2025

Aplinkos ministras Povilas Poderskis, reaguodamas į viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl Vidaus vandens kelių direkcijos kartu su Alytaus miesto ir […]

27 vasario, 2025

Lietuvoje ir visoje Europoje intensyvėjant diskusijoms apie būtinybę didinti išlaidas krašto apsaugai, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė ragina šiame […]

23 vasario, 2025

Tikrų sengirių Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, praktiškai neliko, Eltai teigia gamtininkas botanikas Mindaugas Lapelė. Anot jo, apskritai nėra […]

Regionų naujienos