Vilniuje ir Klaipėdoje veikia slaptos kameros, fiksuojančios ne greitį: tokių bus ir Kaune
Visoje Lietuvos teritorijoje veikia pusantro šimto greitį fiksuojančių kamerų. Apie šiuos prietaisus įspėja keliuose išdėstyti ženklai. Tačiau Vilniuje ir Klaipėdoje veikia ir dar kitokie automobilius skenuojantys prietaisai, kurie matuoja ne greitį. Jie fiksuoja automobilius, neturinčius privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ar laiku neatlikusius techninės apžiūros.
Antrą pavasario dieną portale 15min buvo publikuota skaitytojos Jolantos istorija apie tai, kaip ji įsivėlė į biurokratinį voratinklį dėl neva neapdrausto automobilio. Istorija baigėsi Jolantos naudai ir draudimo kompanijos atstovai pripažino, kad automobilis iš tikro buvo apdraustas.
Įdomesnė detalė šioje istorijoje – kaip įrašas apie neva nedraustą automobilį atsidūrė policijoje, jeigu Jolantos policijos pareigūnai nebuvo sustabdę?
Pasirodo, Vilniuje veikia slapta pažeidėjus fiksuojanti kamera. Ši kamera nematuoja važiavimo greičio, jos paskirtis – užfiksuoti automobilį, kuris neturi privalomo civilinės atsakomybės draudimo. Duomenys siunčiami policijai, o šie tikrinami duomenų bazėje.
Apie tokio įrenginio egzistavimą patvirtino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vadovas Dainius Šalomskas.
Jis tikina, kad Vilniuje yra viena tokia kamera, kurios vieta yra nuolat keičiama, tad neapsidraudę vairuotojai Vilniuje gali būti nubausti nebūtinai tada, kai pakliūva į policijos reidą.
Pareigūnas taip pat tikina, kad ne vienintelis Vilnius turi tokią kamerą, o ateityje jų tik daugės, tad laisvai važinėti be draudimo ar techninės apžiūros greitu metu bus ganėtinai sudėtinga:
„Analogiškas prietaisas šiuo metu veikia Klaipėdoje, o netrukus atsiras ir Kaune. Ateityje pagal valstybės lygiu vykdomą projektą tokių kamerų turėtų gerokai padaugėti.“
Jis tikina, kad prietaisas fiksuoja visus pro šalį pravažiuojančius automobilius. Kamera savaime atpažįsta transporto priemonės valstybinį numerį ir tikrina duomenis.
Išvengti atsakomybės – labai sudėtinga
Šio paslaptingo prietaiso užfiksuoti vaizdai, taip pat kaip ir greičio matuoklių užfiksuoti duomenys, siunčiami į Administracinių nusižengimų registrą. Dainius Šalomskas teigia, kad šiuos duomenis apdoroja 9 Lietuvos kelių policijos tarnybos darbuotojai, kurie administracinių nusižengimų medžiagas persiunčia atitinkamoms policijos įstaigoms (medžiagos yra paskirstomos pagal transporto priemonės savininko gyvenamąją vietą arba pažeidimo padarymo vietą).
„Visais atvejais administracinių nusižengimų medžiagų tyrimas kontroliuojamas nuotoliniu būdu ir tai gali daryti ir policijos įstaigų vadovai, ir LKPT atsakingi asmenys, ir imuniteto darbuotojai. Manau, kad asmenims, pažeidusiems Kelių eismo taisykles, ar važiavusiems be draudimo yra labai sudėtinga išvengti administracinės atsakomybės“, – tikina pareigūnas.
