Vilniuje pagerbtas savanorio Artūro Sakalausko, žuvusio už Lietuvos nepriklausomybę, atminimas
Pirmadienį prie sostinėje esančio paminklinio akmens A. Goštauto gatvėje įvyko kario savanorio Artūro Sakalausko, žuvusio už Lietuvos nepriklausomybę, pagerbimo ceremonija. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, visuomenė privalo nepamiršti kovotojų už laisvę bei užtikrinti, kad nė viena auka netaptų beprasme.
„Kiekviena tokia auka yra sudaužytos svajonės, per anksti nutrūkęs pasakojimas, didžiulis skausmas artimiesiems ir bičiuliams. Negalime pakeisti praeities, tačiau galime ir privalome padaryti viską, kad nė viena auka nebūtų beprasmė, o didvyriai gyventų mūsų atmintyje ir įkvėptų drąsiems apsisprendimams“, – minėjimo metu kalbėjo I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovės teigimu, Rusijos agresijos aukos Ukrainoje yra laisvės trapumo pavyzdys.
„Privalome pagarbiai nulenkti galvą prieš ukrainiečius, kurie moka savo gyvybių kainą, kad mums nebereikėtų gedėti ir laidoti naujų agresijos aukų. Turime labai aiškiai suprasti, kad šiandien bet kokia parama Ukrainos kovai – tai ir saugios ateities Lietuvoje kūrimas“, – sakė premjerė
A. Sakalausko atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Po to nuaidėjo atminimo salvės, taip pat įvyko gėlių padėjimo ceremonija.
Muzikinius kūrinius atliko Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas, skambėjo Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblio „Vilnelė“ atliekamos laisvės dainos.
Ceremonijoje taip pat dalyvavo prof. Vytautas Landsbergis, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas ir kiti svečiai.
1991 m. rugpjūčio 21 d., žlungant kariniam pučui Maskvoje, apie pusę vienuoliktos vakaro Aukščiausiosios Tarybos rūmų prieigose įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su Sovietų Sąjungos armijos specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į parlamento gynėjų saugomą teritoriją prie pirmojo posto A. Goštauto gatvėje.
A. Sakalauskas kilusio pasipriešinimo metu buvo nušautas. Jis tapo paskutiniąja auka XX amžiuje, paaukota už Lietuvos Nepriklausomybę.
A. Sakalauskas gimė 1963 m. spalio 26 d. Alytuje. Po 1991 m. sausio 13-ąją Sovietų Sąjungos įvykdytos agresijos prieš Lietuvos Respubliką jis stojo savanoriu į Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kuriamą Alytaus rinktinę (dabar – Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos 1-oji rinktinė).
1991 m. rugpjūčio 19 d., A. Sakalauskas kartu su Alytaus rinktinės savanoriais atvyko budėti į Vilnių, ginti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų.