Vilniuje pagerbti organų donorystei ir transplantacijai nusipelnę žmonės ir organizacijos

Spalio 11-ąją Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM padėkos renginys „Ačiū už dovanotus gyvenimus“. Jo metu tradiciškai pagerbti donorai, jų artimieji, gydytojai, tyrimų laboratorijų darbuotojai, vairuotojai, kūrybininkai bei kiti geradariai, be kurių sudėtingas donorystės ir transplantacijos procesas būtų neįmanomas. 

„Mes visi esame čia, nes sukasi amžinas gyvybė ratas – beprasmė mirtis organų donorystės ir transplantacijos dėka įgauna prasmę išgelbėdama iki 7 gyvybių“, – kalbėjo NTB vadovė Audronė Būziuvienė, dėkodama  donorų artimųjų šeimoms, donorinių ligoninių intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyrių gydytojams anesteziologams reanimatologams, transplantacijų centrų gydytojams, donorystės koordinatoriams, laboratorijų darbuotojams, greitųjų bei kitų automobilių vairuotojams, lakūnams, Policijai bei daugybei žmonių ir institucijų, kurie nei akimirkai nesudvejojo ryždamiesi dalyvauti šiame sudėtingame donorystės ir transplantacijos procese.

Tiems, kurie ne tik skleidžia donorystės idėją, bet ir patys rodo pavyzdį savo darbais, buvo skirta nominacija „Taip. Ir taškas“. „Visada sakau – kiekvienas turime pradėti nuo savęs. Aš turiu donoro kortelę, esu kraujo donorė, esu kaulų čiulpų registre, todėl didžiuojuosi ir žaviuosi žmonėmis, kurie pradeda nuo savęs. Turime gyventi ir džiaugtis gyvenimu, mokėti dalintis, atjausti net tada, kai mūsų gyvenimas dūžta…“, – sakė transplantacijos biuro vadovė.

Vienas iš tokių žmonių – disko metikas, Olimpinių žaidynių čempionas ir rekordininkas, Pasaulio ir Europos čempionas Seimo narys Virgilijus Alekna.

Padėka  „Taip. Ir taškas“ buvo įteikta ir Mažeikių rajono vicemerei Kristinai Juškevičienei. Sužinojusi, kad jos rajono gyventojui reikia skubiai vykti į Vilnių, nes atsirado ilgai laukta donoro širdis, politikė nesudvejojo nė akimirkai – recipientą jos vairuotojas Rimvydas Jonauskis į Santaras atvežė per rekordiškai trumpą laiką – tris valandas.

Gelbstint gyvybes svarbi kiekviena minutė, todėl padėkos „Už pavėžėjimą“ renginyje sulaukė ne tik šis vairuotojas, bet ir organus transplantacijai daugiau nei 30 metų vežiojantis Kęstutis Šimkus. Donorinio organo kelias kartais netelpa Lietuvos teritorijoje, kartais jį tenka skraidinti, tačiau dažniausiai jis yra vežamas. Jei organo kelionės galutinis taškas yra Santaros klinikos, dažniausiai už greitosios automobilio vairo sėda būtent Kęstutis.

Ypatingą ačiū – „Už paslaptingus tyrimų atsakymus“ Nacionalinis Transplantacijos biuras padėkos renginyje tarė ir donorų bei recipientų tyrimus atliekančioms laboratorijoms – Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai bei Imunologinei laboratorijai. „Kol neturime laboratorijos atsakymų, kuriuos daro trijuose skirtinguose Vilniaus taškuose, tol gydytojai negali pradėt kalbėt su recipientais – tai mažiausiai matomi donorystės proceso dalyviai, bet jie tikrai yra pilkieji kardinolai – be jų viskas sustotų“, – sakė Transplantacijos biuro vadovė Audronė Būziuvienė.

Padėkos, pavadintos „Kūrybine iniciatyva“ sulaukė žmonės, donorystės idėją skleidžiantys savo kūryboje – rašantys, filmuojantys, kalbantys apie tai savo sekėjams bei bandantys išjudinti visuomenę kitomis kūrybinėmis priemonėmis.

Atsiimdamas padėką režisierius Dominykas Kubilius trumpai pristatė dar šiais metas LRT žiūrovus pasieksiantį naują keturių dalių filmą ,,Prisikėlimas“. „Jame matysime visas įmanomas emocijas, kokios tik gali būti mūsų gyvenime – nuo ašarų iki begalinio džiaugsmo, nuo mirties iki tikrojo prisikėlimo antrajam gyvenimui. Nors dirbu televizijoje daugiau nei 20 metų, nebuvome susidūrę daugiau su niekuo panašiu – tai yra labai tikra, labai jausminga, emocinga. Net atrodo, kad žiūrėdamas į tuos žmones pats gali prisikelti antram gyvenimui“. Renginyje su žmona ir kolege Laura Paukšte dalyvavęs režisierius palinkėjo, kad donorystė mūsų visuomenėje taptų aiškiu, bei visiems gerai suvokiamu dalyku, apie kurį „nereikėtų diskutuoti kaip apie problemą“.

Padėkos už „Kūrybinę iniciatyvą“ buvo įteiktos ir visuomenininkui, apžvalgininkui Skirmantui Malinauskui, žurnalistams Ryčiui Zemkauskui ir Jurgitai Lieponei.

Daugiau nei penkiolika metų šia tema rašanti žurnalistė Jurgita Lieponė iki šiol iki smulkmenų atsimena savo pirmąją širdies kelionę, kai su kolega skrido nuo avarijos vietos iki operacinės. „Tokiose situacijose žmonės labai įsimena detales. Aš atsimenu pilnatį pro sraigtasparnio langą ir dar jausmą, kai suskaičiavau žmones – buvo dvylika žmonių, bet trylika širdžių“. Tačiau net tiek metų rašydama apie donorystę ir transplantaciją, nejaučia rutinos: „Čia nėra eilinių žmonių, nėra eilinių istorijų, nėra eilinių gydytojų“.

Tokių, kaip už proveržį transplantacijos srityje, už profesionalumą, ilgametį nuoširdų darbą gelbėjant žmonių gyvybes padėką „Be pradžios nebūtų ir tąsos“ gavusį profesorių Kęstutį Strupą. Būtent jis su komanda 2008-aisiais atliko pirmąją kasos inksto komplekso transplantaciją Lietuvoje.

Nėra ir eilinių renginių. Nors trečiadienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje viskas vyko pagal iš anksto sudėliotą scenarijų, emocijų nesuplanuosi – susirinkę svečiai nesulaikė ašarų klausydami ypatingos padėkos „Ačiū už dovanotus gyvenimus“ sulaukusių donorų šeimų žodžių.

„Visų pirma noriu padėkoti savo sūnui, kuris buvo geras ne tik per savo trumpą gyvenimą, bet ir sugebėjo savo gerumu pasidalinti su tais, kuriems to labiausiai reikėjo“, – sunkiai rinkdama žodžius kalbėjo viena Mama. „Mirtis yra beprasmiška, todėl labai norisi, kad nors dalelytė tos prasmės būtų donorystėje. Tikiu, kad tokia dovaną priėmę žmonės širdyje bus dėkingi, saugos ir gal būt nors kartą vakare prieš miegą pagalvos apie tą, kuris dabar danguje, kas suteikė jiems galimybę pildyti savo svajones pats prarasdamas galimybę pildyti savąsias.“

Jautrių emocijų netrūko ir klausantis ilgametės asociacijos „Gyvastis“ vadovės Aušros Degutytės padėkos žodžių bei matant tuos svečius, kuriems donorų gerumas suteikė dar vieną galimybę gyventi.

„Donoro artimieji dažniausiai tik iš interneto, iš spaudos gali pamatyti laimingas recipientų istorijas. Kodėl sakau laimingas? Nes tie žmonės, kad ir kokį sunkumą jiems teko patirti, kokius išbandymus, gavę antrą gyvenimo šansą, jie gyvena, kaip daug kas sako, iš didžiosios raidės“, – sakė moteris. Ir pabrėžė, kad su transplantuotu organu gyvenantys žmonės nuo sveikų skiriasi tuo, kad jaučia nuolatinį dėkingumo jausmą tam žmogui, tai šeimai, iš kurių gavo neįkainojamą dovaną. „Atrodo, kad tai svetimas žmogus, bet jauti ypatingą ryšį“, – kalbėjo Aušra, pati išgyvenusi ir savo vaiko inkstų transplantaciją, ir jo mirtį.

Nors renginyje netrūko ašarų, jis baigėsi šviesia gaida. Dėkodama visiems susirinkusiems ir tuos, kurie dar neturi donoro kortelės kviesdama juos čia pat įsigyti, Nacionalinio Transplantacijos biuro prie SAM vadovė Audronė Būziuvienė siūlė iš vazos pasiimti po gilę – stiprybės medžio ąžuolo vaisių ir stiprybės simbolį.

Spalio mėnesį Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, įvairiais renginiais bei akcijomis siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į organų ir audinių transplantacijos svarbą, kalbama apie tai, kaip beprasmė vieno žmogaus mirtis gali suteikti prasmę net septyniems viltį gyventi praradusiems žmonėms.

NTB dėkoja visiems prisidėjusiems prie renginio organizavimo. Padėkos draugams ir simboliniai prizai buvo skirti visada geranoriškiems Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojams, asociacijos „Gyvastis“ atstovams, renginiui ypatingą nuotaiką savo dainomis suteikusiam atlikėjui Romualdui Juzukoniui, fotografui Gintarui Staučei, VšĮ „Menoja“,  UAB „Rūta“ bei vaikų piešinių konkurso „Dovanoti gera!” dalyviams ir jų mokytojams.