Vilniuje paminėta „karo po karo“ ginkluoto pasipriešinimo antrajai sovietų okupacijai pradžia

Dabar Lietuvoje Laisvės kovų istorijos plotmėje vyksta diskusijos, kada ir kas labiausiai lėmė rezistencijos pradžią slenkant frontui ir prasidedant antrajai sovietų okupacijai 1944 metų liepos mėnesį. Sovietams išstūmus vokiečius iš Lietuvos, visoje teritorijoje ėmė kurtis partizanų būriai, dažniausiai vadovaujami buvusių Lietuvos kariuomenės jaunesniųjų karininkų. „Lietuvos partizanai tęsė kariuomenės tradicijas, naudojo jos uniformas, karinius laipsnius, veikė štabai, ir tai nebuvo kažkoks chaotiškas veiksmas ar nacių kolaborantai, kaip visada teigė okupantų sovietų ir dabartinės rusijos dezinformacija. Buvo aiški politinės valios – laisvės siekio seka, t. y. ginkluotas ir organizuotas pasipriešinimas okupantui“, – aiškina plk. lt. Eugenijus Lastauskas.

Laisvės kovų istorijos aktualizavimas

Renginio „Karas po karo. Lietuvos Laisvės kovų pradžia 1944 m. Pasipriešinimas antrajai sovietų okupacijai“ metu buvo skaitomi moksliniai pranešimai ir vyko diskusija apie nevyriausybinių organizacijų vaidmenį šalies gynyboje tada ir dabar. Renginyje dalyvavo Lietuvos kariuomenės atstovai, istorikai, įvairių institucijų ir organizacijų vadovai. Iškilmingai renginį pradėjo „Ugniavijas“ grupės vyrai, atlikdami Laisvės kovų dainas. Buvo eksponuojami Vytauto Didžiojo karo muziejaus deaktyvuoti ginklai, kuriuos naudojo rezistentai.

Minėjimo renginio dalyvius pasveikino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys. Jis akcentavo, jog nevyriausybinių organizacijų indėlis turi įtakos visuomenės atsparumui ir pilietiškumui, laisvės kovų istorijos aktualizavimui, ką rodo produktyvios diskusijos ir konstruktyvus darbas puoselėjant Laisvės kovų atmintį.

Skautai – rezistencijos dalyviai

„Organizuotumas, išgyvenimas gamtoje, gebėjimas vadovauti komandai neapibrėžtumo laikotarpiu, savidisciplina, kūrybinis mąstymas ir, žinoma, patriotiškumas – tai tik kelios savybės, įgūdžiai ir vertybės, kurias įgyja jauni žmonės prisijungę prie XX a. pradžioje visame pasaulyje sparčiai išplitusio skautų judėjimo“, – pasakoja VU komunikacijos dėstytojas, Lietuvos Skautijos tarybos narys Vytautas Beniušis.

Dalis partizanų užaugo skautiškoje organizacijoje, kur buvo ugdomas patriotiškumas ir įgūdžiai, reikalingi sunkiausiu valstybei laiku, kada reikėjo kovoti prieš okupantus. „Įdomus faktas – penki iš aštuonių, taigi daugiau nei pusė 1949 m. vasario 16-osios akto signatarų, taip pat buvo skautai. Minėta deklaracija įteisino Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį kaip visuotinio organizuoto ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. Deklaracija numatė valstybės santvarką, kai šalis taps nepriklausoma – demokratinė respublika, organizuojanti laisvus, demokratinius rinkimus“,- dėsto V. Beniušis.

Reikalinga skatinti patriotiškumą

Lietuvos Šaulių Sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis akcentavo ypač svarbų lyderystės vaidmenį; „daugelis Laisvės kovų istorijos puoselėjimo darbų vyksta tik entuziastų, pasišventusių šiam darbui žmonių dėka“, – pabrėžė diskusijoje L. Idzelis.

„Pasipriešinimas antrajai sovietų okupacijai, jo pradžia kaip ir visa Laisvės kovų istorija tapo ypač aktualūs karo Ukrainoje kontekste. Rusija nuolatos tęsė ir informacinį karą prieš mūsų valstybę, kurio smaigalyje – Lietuvos rezitencija, nepriklausomybės siekis. Labai svarbu nuoseklus ir profesionalus darbas su Laisvės kovų istoriniais naratyvais, jų įamžinimu ir aiškia, nuolatine komunikacija įvairiausiomis šiuolaikinei visuomenei paveikiomis priemonėmis. Svarbu tarpinstitucinis sutarimas ir vienybė, juk priešas visada mus bandė suskaldyti ir sukiršinti. Pilietinė visuomenė yra šiuolaikinės demokratiškos valstybės kertinis akmuo. Turime dirbti atsakingai išvien“, – kalba Laisvės kovų renginių ir komunikacijos organizatorius Alkas Paltarokas.