Vilniuje – pirmasis sertifikuotas pasyvus vienbutis namas Lietuvoje
Vakar Vilniuje oficialiai atidengta pirmojo Lietuvoje pasyvaus vienbučio gyvenamojo namo lentelė. Toks būstas, suprojektuotas pagal Vokietijos Pasyvaus namo instituto standartus, Lietuvoje kol kas – naujovė, tačiau jo energetikos efektyvumas yra neabejotinas.
Namo lentelės atidengimo ceremonijoje dalyvavęs Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius džiaugėsi, kad Vilniuje atsiranda naujų būsto statymo sprendimų, vadovaujamasi kitų šalių patirtimi. „Dar viena vilniečių šeima turi jaukų, gerą ir praktišką būstą. Toks būstas – ateitis energetikos ir statybų srityse. Energetinis efektyvumas yra pasaulinė problema, o pasyvus namas – vienas iš problemos sprendimo būdų, leidžiantis taupyti pinigus, tausoti gamtą. Tai produktas, kurio mes seniai laukėme. Tikiuosi, kad šis būstas bus paskata kitiems gyventojams statyti būtent tokio tipo namus“, – sakė Vilniaus vicemeras L. Kvedaravičius.
Pasyvų namą trumpai galima apibūdinti kaip ekologišką, ekonomišką, draugišką aplinkai statinį. Toks namas atitinka A+ energinio naudingumo klasę, o ant stogo įrengus fotovoltinę elektrinę pasiektų ir A++. Būsto šildymas ir karšto vandens ruošimas per metus kainuoja apie 300 Eur. Pasyviame name apskritai nėra aktyvios šildymo sistemos, t. y. jokių vamzdžių, jokių radiatorių ar krosnių. Nemokamą šilumos energiją išsaugoma naudojant tokias statybines medžiagas, kurių šiluminė izoliacija ir sandarumas didžiausias. Iš išorės į namą savo ruožtu patenka nemokama saulės energija, kuri į vidų nukreipiama per tikslingai išdėstytas langų angas.
Pasyvaus namo koncepcija atsirado Vokietijoje, kurioje kiek daugiau nei prieš du dešimtmečius buvo pastatyti pirmieji tokio tipo namai. 1995 m. sukurtas Pasyvaus namo standartas, kuris remiasi nedidelių energijos sąnaudų namų statybos patirtimi.
