Vilniuje – saugumo iliuzija: miesto gatvėse kamerų yra, bet jos nieko nefilmuoja
Ar Vilnius – saugus miestas? Toks klausimas kyla girdint, kad mieste veikia vos trečdalis Vilniaus savivaldybės įrengtų vaizdo kamerų, kurios, kaip kažkada žadėta, turėjo tapti tikru saugumo garantu sostinės gyventojams ir miesto svečiams. Pasirodo, Vilniaus savivaldybė nepratęsė vaizdo stebėjimo kamerų sistemos vaizdo transliavimo paslaugų sutarčių.
Už viešąją tvarką Vilniuje atsakingas naujasis vicemeras Gintautas Paluckas nustebęs. Pasirodo, sostinėje neveikia ne tik dauguma greičio matuoklių, bet ir vaizdo kameros, fiksavusios gyvenimą Vilniaus centre, senamiestyje, Kirtimų tabore ir panašiose vietose. Kurios kameros veikia, o kurios tik puošia ar darko pastatus, vicemeras nelinkęs atskleisti. Kaip pats sako, dėl visų saugumo.
Dvi iš trijų sutarčių negalioja
„Vilniaus miestas turėjo tris vaizdo stebėjimo kamerų sistemos vaizdo transliavimo paslaugų sutartis. Dvi iš jų pasibaigusios, trečioji baigiasi“, – tokia nelinksma statistika dalijasi G.Paluckas.
Ir baigėsi šių sutarčių galiojimo laikas ne vakar ir net ne šiemet. Viena nebegalioja nuo 2013 metų balandžio 1-osios, antroji – 2014 metų balandžio 30 dienos.
„Jeigu klaustume, ar Vilnius nuo to tapo saugesnis ar mažiau saugus, atsakymas turbūt būtų akivaizdus“, – kalbėjo vicemeras.
Miestas privalėjo paskelbti naujus konkursus, tačiau tai taip ir nebuvo padaryta. G.Paluckas neslepia manąs, kad tai nebuvo padaryta dėl dviejų priežasčių: administracijos neryžtingumo ir finansinės savivaldybės situacijos.
Ieškos lėšų
„Finansavimas nebuvo biudžete numatytas, tai ir nebuvo paskelbti tie konkursai. Matyt, saugumas nebuvo prioritetas“, – apgailestavo naujai išrinktas vicemeras.
Trečiosios sutarties galiojimo laikas baigsis kitų metų vasarį, tačiau jau dabar ketinama ruoštis naujajam konkursui: gauti Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą, numatyti plėtrą etapais ir t.t.
Kartu bus sprendžiama ir dėl stacionarių bei mobilių greičio matuoklių. Paklaustas, iš kur ketinama gauti pinigų šiems darbams, jeigu jie nebuvo numatyti biudžete, G.Paluckas teigė, kad šiems metams prireiks vos kelių šimtų tūkstančių eurų, nes konkursai įvyks anksčiausiai rugsėjį. O į kitų metų biudžetą išlaidas jau teks įtraukti.
„Sistemos šiuo metu nėra. Kas iš to, kad kamera kabo ir rūdija, iš jų jokios naudos nėra, jeigu jos neveikia“, – teigė G.Paluckas, ketindamas artimiausiu metu susitikti su vidaus reikalų ministru Sauliumi Skverneliu ir policijos generaliniu komisaru Linu Pernavu. Tarp aptariamų klausimų būtinai bus ir vaizdo kamerų bei greičio matuoklių Vilniuje problemos.
Pernai rugsėjį Vilniaus savivaldybė skelbė apie ketinimus senas stebėjimo kameras keisti naujomis, įrengti jų ir naujose vietose. Tuomet Vilniaus savivaldybė informavo BNS, kad pirmajame etape planuojama įrengti mažiausiai 103 modernias stebėjimo kameras, dar 34 kameros bus įrengtos atsižvelgiant į poreikį.
Stebėjimo sistemą buvo numatoma atnaujinti kitų metų pradžioje, artimiausiu metu ketinta skelbti sistemos vaizdo transliavimo paslaugų konkursą. Tačiau jis taip ir nepaskelbtas.
Vaizdo stebėjimo kamerų sistema Vilniaus mieste veikia nuo 2002 metų.
