Vilniuje siūloma mažinti dalį infrastruktūros mokesčių
Praėjus penkiems mėnesiams nuo Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo įsigaliojimo, Vilniaus miesto tarybai, svarstymui komitetuose, šiandien perduoti 2020 m. gruodį priimtų sprendimų pakeitimai. Tarybai pritarus, bus pakoreguoti infrastruktūros plėtros įmokos tarifai ir įmokos mokėjimo kriterijų tvarkos aprašas.
„Siekdamas likti konkurencingas miestas ir pritraukti daugiau investicijų, Vilnius mažins kai kuriuos infrastruktūros mokesčius, – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. – Tikėkimės, kad ir Seimas pataisys kai kuriuos ne visai logiškus, kaip paaiškėjo per šį laikotarpį, įstatymo nuostatus. Vilniui svarbu, kad prie infrastruktūros visi prisidėtų teisingai – kad įsikuriantieji ar gyvenantieji išplėtotą infrastruktūrą jau turinčioje centrinėje miesto dalyje neturėtų mokėti už infrastruktūros sukūrimą tiems, kurie pasirinko gyventi miesto pakraščiuose.”
„Vystytojų mokamos įmokos – dalis lėšų, reikalingų įrengti gyventojų naudojamai infrastruktūrai: gatvėms, inžineriniams tinklams, mokykloms, vaikų darželiams ar poliklinikoms. Siekiame, kad įmokų poreikis ir jų tarifai būtų nustatyti įvertinus objektyvų šios dienos poreikį vystomose teritorijose, tad jų dydis bus nuolat koreguojamas, neatmestina, kad ateityje mokesčiai didės”, – sakė vyriausiasis miesto inžinierius Anton Nikitin. Šįkart pakeitimai Tarybai pateikti jau po diskusijų su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija ir Investuotojų forumu.
Įrengiant lietaus vandens tvarkymą sklype – neapmokestinamos aikštelių dangos
Apmokestinimas išvis nebūtų taikomas atviriems sporto aikštynams, vaikų žaidimo, aktyviam sveikatinimuisi skirtoms aikštelėms bei kiemo aikštelėms, statomoms prie gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatų.
Kai kuriems vystomiems objektams siūloma mažinti įmoką už NT vystytojų įrengiamas kiemo aikšteles, automobilių stovėjimo aikšteles ir privažiavimo kelius – 60 proc. prioritetinėje ir 80 proc. neprioritetinėje teritorijoje. Jei statant minėtus inžinerinius statinius sklypo ribose numatomas ir paviršinio (lietaus) vandens tvarkymas neprijungiant prie viešojo vandens, nuotekų ar lietaus nuotekų tiekėjo valdomus tinklų, įmoka nebūtų taikoma.
„Kietųjų dangų įrengimas visada susijęs ir su naujomis paviršinio vandens surinkimo problemomis. Todėl, nors gyvenimas mieste neįmanomas be šių dangų, skatinamas individualus, miesto tinklų neapkraunantis, lietaus surinkimo iššūkio sprendimas. Kalbant apie automobilių stovėjimą – mieste jis skatinamas įrengti po žeme, tad taip pat lieka galioti nuostata, kad nuo statomų požeminių parkavimo vietų infrastruktūros įmoka neskaičiuojama”, – komentavo vyriausiasis miesto inžinierius A. Nikitin.
Mažesnės įmokos vienbučių statybai
Tarybos sprendimo pataisa būtų nustatyta, kad gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatams, kurie yra statomi arba kuriuose yra atliekami statybos darbai ir kurie yra vieninteliai gyvenamieji pastatai sklype – anksčiau sprendime statinių paskirtis nebuvo įvardinta, – būtų taikomas 15 Eur už vieną kv. m įkainis, neatsižvelgiant į tai, ar teritorija yra prioritetinė ar neprioritetinė. „Anksčiau sprendime nebuvo išskirta negyvenamosios paskirties statinių statyba. Formaliai toks tarifas turėjo būti taikomas ir sandėliuko statybai”, – komentavo A. Nikitin.
Šiaurinė gatvė
Ruošiantis Šiaurinės gatvės tiesimui, siūloma apsvarstyti koeficiento taikymą šalia Šiaurinės g. esančioms teritorijoms, nes čia reikalingas didelis savivaldybės investicijų poreikis, o nuo infrastruktūros priklausys sklypų vystytojų galimybės.
Čia būtų nustatytas ir didesnis įmokos tarifas – 90 Eur/kv. m, taip siekiant pasinaudoti Infrastruktūros įstatyme suteiktu įrankiu iš dalies finansuoti gatvės įrengimo kaštus iš būsimų jos naudotojų.
Pramonės ir sandėliavimo paskirties pastatai
Pokyčiai siūlomi ir apmokestinant gamybos, pramonės ir sandėliavimo paskirties pastatus. „Šiuo metu nustatytais tarifais gamybos ar sandėliavimo paskirties pastatai – pavyzdžiui, logistikos centrai, yra apmokestinami neproporcingai jų vystymo investicijoms. Taip pat šalia esančiose savivaldybėse šios įmokos yra mažesnės, todėl šiai veiklai nustatytose miesto zonose tokius statinius siūloma apmokestinti perpus mažesniu tarifu”, – aiškino A. Nikitin.
Teritorijų konversija
Tarybai pasiūlyta pakeisti teritorijų konversijų atveju įkainį – pritarus jis, neatsižvelgiant į tai, ar teritorija yra prioritetinė ar neprioritetinė, būtų lygus 15 Eur už vieną kv. m. Konversijos teritorijos įkainis bus taikomas tokiam naujo pastato plotui, kuris buvo nugriautas. Likusiam statinio plotui bus taikomas mieste nustatytas įmokos dydis – 30 arba 50 Eur/ kv. m, priklausomai nuo teritorijos. Rekonstrukcijos atveju, kaip ir anksčiau, bus mokama tik už padidėjusį plotą.
Kad teritorija būtų laikoma konversine, ji turi atitikti tam tikrus kriterijus: ji turi būti vykdoma tam tikrose miesto vietose – daugiausia centrinėje ar arti jos esančioje dalyje, turi būti sukuriamas ne mažesnis kaip 5000 kv. m pastatų plotas, ir vietoje pramonės ar gamybos statinių statomi gyvenamieji, administraciniai ar paslaugų pastatai. Nuo tokių pastatų surenkamos įmokas būtų siūloma skirti tų rajonų, kuriuose statomi šie pastatai, infrastruktūrai vystyti ir gerinti. Arba, esant poreikiui, padengti infrastruktūros valdytojo įsipareigojimams finansuojant įrengiamą infrastruktūrą pagal galiojančias dalinio finansavimo programas.
Konversijos teritorijoje statant didesnį nei 10 000 kv. m statinį, gavus statytojo motyvuotą prašymą, remdamasi teritorijų planavimo dokumentais ir reikalingų investicijų į viešąją infrastruktūrą dydžiu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali sumažinti teritorijai taikomą įmokos tarifą.
