Vilniuje susitiko prezidentai A. Duda ir G. Nausėda: plės Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą karinėje srityje
Sekmadienį susitiko Vilniuje viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir prezidentas Gitanas Nausėda. Kaip teigė G. Nausėda, šalies vadovai susitarė stiprinti šalių karinių pajėgų bendradarbiavimą, rengiant bendras pratybas.
„Sustiprinsime savo karinį bendradarbiavimą su Lenkija – rengsime bendras pratybas, ieškosime papildomų formų, kuriomis mūsų karinės pajėgos treniruotųsi kartu, mes stiprinsime karinį mobilumą“, – po susitikimo žurnalistams teigė G. Nausėda.
Tuo metu A. Duda paminėjo, kad susitikimo metu buvo aptarta ir Suvalkų koridoriaus situacija, poreikis stiprinti jo stebėseną ir gynybą.
„Suvalkų koridorius yra klausimas prie kurio vis grįžtame. Nes tai tas regionas, kuriam reikalingas ypatingas dėmesys ir stebėjimas. Čia reikia didinti patruliavimą, stiprinti gynybą“, – tikino jis.
Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvos ir Lenkijos vienybė paramos Ukrainai klausimu yra itin svarbi, ir išreiškė lūkestį, kad artimiausiu metu bus galima surengti Liublino trikampio susitikimą kartu su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
G. Nausėdos teigimu, būtina remti kovojančią ukrainiečių tautą politinėmis, finansinėmis ir karinėmis priemonėmis. Siekiant greitesnės Ukrainos pergalės, Lietuvos vadovas išskyrė karinės paramos svarbą prieš agresorių.
„Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų pagal skiriamą paramą Ukrainai. Iš jos didelė dalis – būtent karinei paramai. Be to, mes remiame Ukrainą civiline prasme, atstatome sugriautas mokyklas, darželius. Ir ateityje tai darysime dar didesniu mastu“, – priminė jis.
Visgi prezidentas taip pat paminėjo, kad Lenkija, savo gynybai skirianti 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), gali pasitarnauti kaip pavyzdys Lietuvai.
„Manau, kad parama Ukrainai turi būti mūsų prioritetas. Bet šį klausimą turime svarstyti kartu su tuo, kiek skiriame savo krašto apsaugai. Ir Lenkija, skirianti tokį procentą nuo savo BVP yra pavyzdys“, – teigė šalies vadovas.
Po dvišalio susitikimo Lietuvos ir Lenkijos vadovai dalyvaus 1863–1864 m. sukilimo minėjimo iškilmėse – Šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ir 1863–1864 m. sukilimo pagerbimo ceremonijoje Rasų kapinėse.
„Susitinkame ypatinga, sukilimo paminėjimo proga. Šis – lietuvių, lenkų, ukrainiečių ir baltarusių sukilimas sujungė šio regiono žmones kovoti už suverenitetą“, – akcentavo G. Nausėda.
„Šis sukilimas buvo labai svarbus istorinis momentas, nes tai buvo mūsų tautų sukilimas prieš okupantus ir draugystės parodymas. Nes Lenkijos erelis, Lietuvos vytis ir Ukrainos Arkangelas Mykolas – simbolis, kurį šalis naudoja iki šiol“, – paantrino A. Duda.
