Vilniuje viešintis J. Stoltenbergas: turime užtikrinti Ukrainos saugumą tam, kad istorija nesikartotų
Pirmadienį Lietuvoje viešintis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad dėl Ukrainos narystės Aljanse nuspręs sąjungininkai ir pati Ukraina. Jo teigimu, šiuo klausimu agresorė Rusija veto teisės neturi.
„Vilniaus viršūnių susitikimo metu mes sutarsime dėl paramos paketo ir dar labiau sutvirtinsime ryšius su Ukraina. Tam, kad dar labiau priartintume Ukrainą prie NATO. Ukrainos vieta yra NATO. Visi sąjungininkai sutaria, kad NATO durys yra atviros ir kad Ukraina turėtų tapti NATO nare. Ir šį sprendimą priims tik Ukraina ir sąjungininkai. Rusija veto teisės neturi“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda spaudos konferencijoje teigė J. Stoltenbergas.
„Turime užtikrinti Ukrainos saugumą tam, kad istoriją nesikartotų“, – pridūrė NATO vadovas.
Pasak jo, Ukrainai siekiant narystės NATO svarbu atkovoti kuo daugiau Rusijos okupuotų teritorijų.
„Rusijai tęsiant savo agresiją yra itin svarbu teikti mūsų visą paramą Ukrainai. Ukraina pradėjo kontrpuolimą tam, kad atgautų okupuotas teritorijas. Ir kuo daugiau atlaisvins teritorijų, tuo bus tvirtesnė jos pozicija prie derybų stalo“, – sakė J. Stoltenbergas.
G. Nausėda: turime aiškiai pasakyti, kad Ukraina taps NATO nare kaip įmanoma greičiau
Spaudos konferencijoje G. Nausėda taip pat užsiminė apie artėjančio NATO vadovų susitikimo darbotvarkę. Prezidentas pabrėžė, kad viena svarbiausių temų Vilniaus susitikime bus Ukrainos ir NATO santykių ateitis.
„Turime aiškiai pasakyti, kad Ukraina taps NATO nare kaip įmanoma greičiau. Privalome rasti sprendimus, kaip priartinti Ukrainą prie narystės NATO ir sutarti aiškų kelią, vedantį link narystės. Ukraina yra transatlantinio saugumo architektūros dalis, todėl mūsų ryšiai turi plėstis ir būti aiškiai apibrėžti“, – spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
Jis pažymėjo, kad praėjusio savaitgalio neramumai Rusijoje kelia saugumo iššūkių ne tik Lietuvai, bet ir Aljansui, todėl svarbu veikti užtikrintai.
„Turime užtikrinti, kad agresoriui net nekiltų mintis peržengti NATO dienų ir bandyti 5-ojo straipsnio veiksmingumo. Todėl NATO vadovų susitikime Vilniuje privalome judėti pirmyn, įgyvendinant Madride priimtus atgrasymo ir gynybos stiprinimo sprendimus, ir pasitvirtinti naujus regioninės gynybos planus, kurie mums yra egzistencinės svarbos“, – teigė G. Nausėda.
Be to, prezidentas išsakė lūkestį, kad Vilniaus NATO viršūnių susitikime bus apsispręsta ir dėl Švedijos narystės aljanse.
„Jos narystė ne tik reikšmingai sustiprintų Baltijos regioną, bet ir visos euroatlantinės erdvės saugumą“, – pažymėjo prezidentas G. Nausėda.
NATO vadovą apdovanojo Vyčio kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi
Prezidentas G. Nausėda pirmadienio susitikime J. Stoltenbergą apdovanojo Vyčio kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi.
„(…) Už ypatingus nuopelnus, stiprinant Lietuvos, Baltijos regiono ir NATO rytinio flango saugumą ir gynybą bei asmeninį indėlį, puoselėjant transatlantinį ryšį“, – pažymėjo G. Nausėda.
Pirmadienį šalyje lankosi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas bei Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.
