Vilniuje vyko tarptautinis Trijų jūrų verslo forumas: numatomos 155 mln. eurų investicijos regioniniam augimui
Balandžio 11 dieną Lietuvoje pirmą kartą vyko Trijų jūrų iniciatyvos verslo forumas, į kurį susirinko daugiau nei 900 svečių iš Trijų jūrų regiono ir partnerių šalių. Renginyje vyko ne tik dinamiškos diskusijos, bet ir daugiau nei 300 B2B/B2G susitikimų bei 20 susijusių renginių, kurie atvėrė plataus masto verslo bendradarbiavimo galimybes. Vienas svarbiausių verslo forumo rezultatų – 5 šalių pasirašytas antrojo Trijų jūrų iniciatyvos investicinio fondo steigimo ketinimų protokolas, numatantis 155 mln. eurų finansavimą skirti regiono ekonominiam augimui.
„Trijų jūrų regionas yra vienas perspektyviausių – BVP augimas iki 2030 m. sieks 35 proc., o šalys sparčiai pereina prie aukštą pridėtinę vertę kuriančių ekonomikos šakų, didėja energetinė nepriklausomybė. Lietuva yra tarp lyderių, tiek skaitmeninių technologijų, tiek kitose ekonomikos srityje, pritraukiame investuotojus į mūsų šalį ir taip stipriname mūsų ekonomiką“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Verslo forumą organizavusios Inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė sako, kad tokio renginio organizavimas yra ir didelė garbė, ir didelė atsakomybė, nes šiame renginyje diskutuojama apie visam regionui svarbius klausimus, o jame dalyvauja ir aukščiausio lygio šalių lyderiai.
„Visose diskusijose buvo aptariami svarbiausi regiono klausimai – skaitmenizacija, infrastruktūra, energetika. Ir jei energetikos nepriklausomybės rezultatai jau džiugina regiono šalių lyderius, skaitmenizacija ir kibernetinis saugumas vis dar yra sritys, kuriose reikia aktyvaus bendradarbiavimo ir nuoseklaus darbo. Kaip minėjo dauguma diskusijų dalyvių saugumas šiuo metu yra viena prioritetinių trijų jūrų šalių sričių, kuriais artimiausiu metu ir bus skiriama daugiausiai dėmesio“, – po renginio kalbėjo R. Stragienė.
155 mln. eurų regionino infrastruktūros projektams
Verslo forumo metu Lietuvos nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Lenkijos nacionalinio banko Bank Gospodarstwa Krajowego (BGK), Rumunijos finansų ministerija, Vengrijos eksporto-importo bankas ir Slovėnijos nacionalinis bankas Slovenska izvozna in razvojna banka (SID) atstovai pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo vystant antrojo Trijų jūrų iniciatyvos investicinio fondo (3SIIF II) iniciatyvą, skirtą finansuoti šalių junglumą skatinančius infrastruktūros projektus.
3SIIF II steigimo ketinimų protokolą pasirašiusios šalys planuoja į fondą įnešti ne mažiau kaip 155 mln. eurų, o vėliau ši suma gali didėti prie fondo prisijungus kitoms Trijų jūrų iniciatyvos šalių atstovams. Fondas išlaikys ankstesnio fondo strategiją ir teiks finansavimą transporto, energetikos ir skaitmeninės infrastruktūros projektams regione.
Diskusijų epicentre – Ukraina
R. Stragienė atskleidžia, kad visuose verslo forumo pokalbiuose Ukrainos tema buvo labai ryški, taip parodant, kad tiek Ukrainos atstatymas, tiek jos kelias į narystę Europos Sąjungoje užima svarbią vietą regiono lyderių darbotvarkėse.
„Verslo forumo metu Jungtinių Amerikos Valstijų Eksporto-importo banko valdybos narys Owenas Herrnstadtas atskleidė, kad bankas patvirtino istorinę 156,6 mln. eurų paskolą Ukrainos geležinkeliams, kurie bus skirti lokomotyvų pirkimui. Ukrainos politikai akcentavo, kad Ukrainai labiausiai reikalinga ne humanitarinė pagalba, o investicijos, kad verslas nesustotų augti. Be to, Ukrainos rinka išsiskiria skaitmeninėmis kompetencijomis, todėl ieškant investavimo ar verslo partnerystės galimybių, svarbu nepraleisti šio svarbaus kompetencijų aspekto.“, – pasakoja Inovacijų agentūros vadovė.
Diskusijoje apie Ukrainos atstatymą buvo pabrėžiama, kad visas regionas turi susivienyti siekiant, kad Ukraina būtų atstatyta geresnė, stipresnė ir atsparesnė. Minimi pagrindiniai klausimai, kurios reikėtų spręsti pirmiausia yra Ukrainos geležinkelių atstatymas ir vystymas, ypač fokusuojantis į geležinkelių pritaikymą Europos standartams. Taip pat buvo prioritetas turėtų būti skiriamas ir šalies elektros tinklų integracijos su Europos elektros tinklais.
Regiono iššūkiai ir artimiausi darbai
Verslo forumo metu buvo iškelti klausimai ir apie aktyvesnį privačių investuotojų įsitraukimą į transporto, energetikos bei skaitmenizacijos sritis. Taip pat kalbama apie siekiamybę efektyviau planuoti infrastruktūros projektus, kurie padėtų viso regiono vystymui.
„Forumo metu Lenkijos prezidentas pasidžiaugė sėkmingu dujotiekio GIPL projektu, kuris išlaikė energetinės nepriklausomybės egzaminą. Prezidentas toliau kalbėjo, apie kitus strateginius tikslus – „Rail Baltica“ ir „Via Carpatia“ vystymą, taip pabrėždamas regiono šalių junglumo svarbą. Taip pat norėčiau atkreipti ir Lietuvos verslų dėmesį į Andrzejaus Duda iškeltą didžiausią iššūkį šiuo metu – skaitmeninį junglumą ir prašymą pasirūpinti šiuo sektoriumi, nes jis yra labai svarbus viso regiono skaitmeniniam saugumui – tai gali būti puiki proga imtis regiono lyderystės šioje srityje“, – įspūdžiais iš diskusijų dalinasi R. Stragienė.
Verslo forumo metu taip pat buvo aktyviai diskutuota apie atsinaujinančią energetiką ir vis didėjančią jos svarbą visam regionui. Aptariama energijos transformavimo ir klimatui neutralių technologijų vystymas ir pritaikymas regione. Diskutuojama apie finansines priemones, jų įtaką regionui ir geresnes panaudojimo galimybes.
Trijų jūrų iniciatyva jungia 13 Europos Sąjungos valstybių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją ir Slovėniją ir Graikiją, taip pat 2 asocijuotas valstybes nares Ukrainą ir Moldovą. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos komisija.
Iniciatyvos tikslas – skatinti spartesnį šio regiono vystymąsi ir konvergenciją, didinant dalyvaujančių šalių jungiamumą transporto, energetikos ir skaitmenizacijos srityse, ypač Šiaurės ir Pietų ašyje, stiprinant sanglaudą ES ir transatlantinius saitus tarp ES ir JAV.